3.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/1

Pranešėjas

Daniel MAREELS

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus sukurti „paprastą, skaidrią ir standartizuotą“ pakeitimo vertybiniais popieriais tvarką (PSS pakeitimą vertybiniais popieriais), taip pat prudencinių reikalavimų pritaikymą kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Šie pasiūlymai yra „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane“ numatytos platesnės sistemos dalis (1).

1.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad pasiūlymai dėl pakeitimo vertybiniais popieriais priimti greitai ir paskelbti kartu su kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planu. Labai svarbu kuo skubiau imtis reikiamų priemonių. Tai turėtų sudaryti galimybę užtikrinti daug papildomų išteklių bankų finansavimams, o tai yra itin svarbu, ypač MVĮ ir namų ūkiams.

1.3.

Dabartinėje ES finansų sistemoje banko paskolos sudaro 75–80 % viso ūkio finansavimo, o ateityje MVĮ ir namų ūkiai neabejotinai toliau bus labai priklausomi nuo bankų teikiamo finansavimo. Gaivinant šią rinką būtų galima privačiajam sektoriui papildomai suteikti 100–150 mlrd. eurų paskolų, t. y. 1,6 % padidinti įmonėms ir namų ūkiams teikiamus kreditus. Be to, EESRK jau atkreipė dėmesį į pakeitimo vertybiniais popieriais svarbą MVĮ, atsižvelgiant į esminį šių įmonių vaidmenį Europos ekonomikoje.

1.4.

Komitetas mano, kad bankų skiriamą finansavimas yra neatsiejamas nuo rinka pagrįsto finansavimo, kuris bus labiau plėtojamas sukūrus Kapitalo rinkų sąjungą. Šias dvi finansavimo formas reikėtų laikyti ne konkuruojančiomis, o veikiau viena kitą papildančiomis.

1.5.

EESRK mano, kad šiuo metu svarbu pirmenybę teikti kompleksiniam požiūriui. Naujojoje pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje reikia suformuluoti tvarų ir visaapimantį požiūrį ir užtikrinti teisingą bei deramą pusiausvyrą. Reikia visais lygmenimis atsižvelgti į visus siekiamus tikslus ir visų suinteresuotų subjektų interesus. Todėl teigiamai vertintina tiek pastangas užtikrinti finansų sistemos stabilumą, tiek pirmenybę, teikiamą požiūriui, pagal kurį investuotojai turi ir teisių, ir pareigų.

1.6.

Norint atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, reikia, kad naujasis reglamentas būtų pakankamai plataus užmojo. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijai turi būti realistiški ir įvykdomi visiems aktyviai kreditų rinkoje veikiantiems bankams – tiek dideliems, tiek mažiems ir vietos reikšmės. Be to, pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos turi būti patrauklios investuotojams. Sėkmės atveju naujasis reglamentas galėtų gerokai padėti patobulinti ūkio finansavimą, padidinti investicijas ir atgaivinti ekonomikos augimą. Tuo pačiu metu dera aiškiai apibrėžti su juo susijusią riziką ir nurodyti, kas turės ją prisiimti atsižvelgiant į visą grandinę, t. y. nuo emitento iki investuotojo. Dabar svarbu stengtis nepakartoti praeities klaidų.

1.7.

Siekiant sustiprinti pasitikėjimą naujosiomis rinkomis, į reglamentą reikia įtraukti saugumo, skaidrumo ir vykdymo (angl. enforcement) principus. Būtina tinkamai vykdyti priežiūrą tiek ECB, tiek nacionalinių priežiūros institucijų lygmeniu ir negalima neatsižvelgti į tarptautinį aspektą.

1.8.

Atsižvelgdamas į problemos sudėtingumą ir su tuo susijusią riziką, Komitetas pritaria požiūriui, kad pakeitimas vertybiniais popieriais neturi būti prieinamas smulkiems investuotojams ir vartotojams. Komitetas taip pat mano, kad dabartinis savanoriškumo principu grindžiamas požiūris yra nepakankamas, ir prašo į dokumentus įtraukti aiškų draudimą.

1.9.

Numatyta šią tvarką įvertinti praėjus ketveriems metams. Komitetas mano, kad tokį įvertinimas reikėtų atlikti anksčiau. Būtų tinkama nustatyti dvejų metų terminą.

1.10.

EESRK manymu, svarbiausia, kad ES lygmeniu priimantys sprendimus atliktų pirmaeilį vaidmenį tarptautinėje ir pasaulinėje diskusijoje pakeitimo vertybiniais popieriais klausimu, siekiant užtikrinti naudą ES ir pakankamą suderinimą tarptautiniu lygmeniu.

2.1.

J.-C. Junckerio vadovaujama Europos Komisija tik pradėjusi eiti pareigas nusistatė tris absoliučius prioritetus, t. y. augimas, užimtumas ir investavimas.

2.2.

Šiems tikslams pasiekti Komisija priėmė Investicijų planą Europai, kuriame nurodytos trys veiklos kryptys:

2.3.

2015 m. rugsėjo 30 d.„Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane“ Komisija išreiškė valią ne tik sutelkti kapitalą Europoje ir sukurti tikrą bendrą kapitalo rinką, bet ir sukonkretinti vieną pagrindinių savo 2019 m. investicijų plano trečiosios dalies komponentų.

2.4.

Kartu su veiksmų planu Komisija pateikė ir savo pasiūlymus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais  (3). Pasiūlymai pateikti dokumentų rinkinyje, kurį sudaro du pasiūlymai; kiekviename jų atskirai nagrinėjami šie aspektai:

2.4.1.

Pirmasis pasiūlymas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais. Konkretus pasiūlymo dėl reglamento tikslas – parengti visiems šios rinkos dalyviams taikytiną bendrą esminę pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą ir nustatyti, kuriuos sandorius pagal tam tikrus tinkamumo kriterijus galima priskirti prie paprastų, skaidrių ir standartizuotų (arba PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių  (4)  (5); ir

2.4.2.

Antrasis pasiūlymas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Sąjungos teisėje suformuotą reglamentavimo sistemą, ypač kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomų nuosavų lėšų reikalavimų srityje, siekiant užtikrinti jautresnį rizikai PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimą (6), kad būtų deramai atsižvelgiama į PSS pakeitimo vertybiniais popieriais ypatumus.

2.4.3.

Pirmajame pasiūlyme ne tik išdėstytos tam tikros visiems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams taikomos nuostatos, bet ir sukurta PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistema. Taigi kalbama apie pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrizavimo procesą, o ne apie naudojamo turto pagrindinio kredito kokybę.

2.4.4.

Antrajame pasiūlyme papildomai nagrinėjamas pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos ribojimas geriau atsižvelgiant į šių rinkų specifiką. Pasiūlyme konkrečiai, nagrinėjami būtent nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, ypač jautresnis rizikai PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimas.

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymai dėl pakeitimo vertybiniais popieriais priimti greitai ir paskelbti kartu su kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planu. Dabar reikia skubiai imtis reikiamų priemonių. Iš tiesų Europos ekonomika vis dar smarkiai priklauso nuo bankų finansavimo. ES finansų sistemoje bankų suteiktos paskolos sudaro 75–80 % bendro ūkio finansavimo lėšų (7). Komitetas mano, kad bankų skiriamas ir rinka pagrįstas finansavimas yra lygiagretūs ir turi būti laikomi papildančiais vienas kitą.

3.2.

Be to, investavimo lygis vis dar gerokai žemesnis nei prieš finansų ir ekonomikos krizę. Nors 2014 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ir privatus vartojimas ES iš esmės pasiekė 2007 m. lygį, bendra investicijų suma buvo 15 % mažesnė nei 2007 m. (8)

3.3.

Komitetas jau pabrėžė, kad pakeitimo vertybiniais popieriais klausimas yra svarbus, ypač MVĮ, kurios dar labai stipriai priklauso nuo bankų finansavimo (9). MVĮ atlieka esminį vaidmenį ES ekonomikoje, kadangi sudaro daugiau kaip 98 % ES įmonių, užtikrina daugiau kaip 67 % darbo vietų ES privačiajame sektoriuje ir sukuria 58 % bendros įmonių pridėtinės vertės (10).

3.4.

Be to, paskolų MVĮ pakeitimas vertybiniais popieriais kol kas labai ribotas, priešingai nei nekilnojamojo turto pakeitimas vertybiniais popieriais, kuris dėl finansų krizės praktiškai nenukentėjo. Šiuo metu su MVĮ siejama vos 8 % pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos, tuo tarpu būsto hipoteka užtikrintų vertybinių popierių – net 58 % (11). Todėl Komitetas mano, kad, kuriant bendros kapitalo rinkos strategiją, būtina labiau akcentuoti su MVĮ siejamą pakeitimą vertybiniais popieriais.

3.5.

Labai svarbu suaktyvinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką ir ypač jos MVĮ segmentą. Investicijų plane Europai tvarios aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos sukūrimas buvo nurodytas kaip viena iš penkių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų artimiausiu metu. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje būtų vėl pasiektas iki krizės buvęs vidutinis emisijos lygis, o kredito įstaigos naujas emisijas panaudotų naujiems kreditams teikti, jos galėtų privačiajam sektoriui papildomai suteikti 100–150 mlrd. EUR vertės kreditų. Taip kredito teikimas ES įmonėms ir namų ūkiams padidėtų 1,6 % (12).

3.6.

EESRK jau pasisakė už pakartotinį suaktyvinimą, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Kad nebūtų pakartotos JAV praeities klaidos, Komitetas siūlo aiškiai apibrėžti pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą (13). Jis taip pat mano, kad norint suformuoti tvarią aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinką būtina remti bazines struktūras, kurioms būdinga trumpa tarpininkavimo grandinė, ir užtikrinti tiesioginį ryšį tarp paskolos gavėjų ir investuotojų (14).

3.7.

Komiteto požiūriu, šiuo metu svarbu patvirtinti kompleksinį, tvarų ir visaapimantį požiūrį, atsižvelgti į visus siekiamus tikslus ir visų suinteresuotų subjektų interesus bei stengtis teisingai ir tinkamai suderinti visus šiuos veiksnius. Kiekviena priemonė turi daryti teigiamą poveikį tiek ūkio finansavimui (žr. aukščiau), tiek finansų sistemos stabilumui ir investuotojų interesams.

3.8.

Komitetas mano, kad reglamento pasirinkimas šiai iniciatyvai įgyvendinti yra tinkamas sprendimas siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką. Taigi norint, kad reglamentavimas padarytų konkretų teigiamą poveikį, jis turi būti pakankamai plataus užmojo ir patrauklus investuotojams.

3.9.

Komitetas teigiamai vertina pastangas užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir šių pastangų potencialą. Taigi pasiūlymuose numatyta nustatyti tam tikras skaidrumo prievoles ir plačiau bei veiksmingiau paskirstyti riziką įvairiems finansų sektoriaus vidaus ir išorės subjektams.

3.10.

Komitetas mano, kad šios skaidrumo prievolės yra labai svarbios, nes skaidrumo ir vienodumo trūkumas iš tiesų yra viena pagrindinių kliūčių pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai sukurti. Taigi bazinis principas, kuriuo remiantis galima išskirti skirtingų kategorijų pakeitimo vertybiniais popieriais produktus ir pateikti rinkai paprastus, skaidrius bei standartizuotus produktus, vertintinas kaip tinkama priemonė stiprinti investuotojų pasitikėjimą ir atgaivinti rinką.

3.11.

Taikant reikalavimą atsižvelgti į riziką, šiuos sandorius vykdančios šalys pačios turėtų prisiimti tik minimalią portfelio riziką. Taigi Komitetas laiko šį reikalavimą galiojančiu bendruoju principu. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanoma vėl pradėti taikyti „suteikimo už perleidimą“ modelius.

3.12.

Investuotojai turi teisių ir pareigų. Tie, kas investuoja pinigus siekdami pelno, investuodami į pakeitimą vertybiniais popieriais privalo būti apdairūs (angl. due diligence). Požiūrio pakeitimas ir atsakomybės priskyrimas priežiūros įstaigoms bei valdžios institucijoms paskatintų spręsti nepatogų moralinės rizikos (angl. moral hazard) klausimą.

3.13.

Pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos ir rinkos tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti pavojų. Tuo galima įsitikinti atsižvelgiant į neseniai padarytas klaidas. Šiandien reikia užtikrinti, kad šiuo metu stengdamiesi atgaivinti šį sektorių nepakartotume praeities klaidų; beje, tokią valią Komisija aiškiai išreiškė 2014 m. pabaigoje paskelbtame investicijų plane. Atsižvelgiant į naują aplinką, dera aiškiai apibrėžti su ja susijusią riziką ir subjektus, kuriems teks ją prisiimti. Suderinus standartus, susijusius su geriau struktūruotų duomenų pranešimu ir pateikimu bei plačių modelių naudojimu, bus galima sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir patobulinti rizikos vertinimą. Taikant šią priemonę ir užtikrinus geresnę duomenų kokybę, išorės kredito reitingų vertinimo agentūrų paslaugų visai nebeprireiktų.

3.14.

Siekiant sustiprinti pasitikėjimą naujosiomis rinkomis, naujajame reglamente turi atsirasti vietos saugumo, skaidrumo ir privalomo taikymo (angl. enforcement) principams. Būtina tinkamai vykdyti priežiūrą ir negalima neatsižvelgti į tarptautinį aspektą.

3.15.

EESRK taip pat palankiai vertina principą, kad atlikti šias operacijas ir veikti šiose rinkose gali tik profesionalūs investuotojai, investavimo institucijos, bankai bei kiti ilgalaikiai investuotojai. Dokumento projekte laikomasi požiūrio, kad smulkieji investuotojai ir vartotojai neturi turėti galimybės tokia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą ir susijusią riziką, toks požiūris yra teisingas, tačiau Komitetas primygtinai reikalauja šį draudimą aiškiai nurodyti dokumentuose.

3.16.

Komitetas puikia suvokia, kad dabartiniais teisės aktais tik skatinama suderinti tam tikrus pagrindinius pavertimo vertybiniais popieriais rinkų elementus ir kad juose visai neminimas būsimas papildomas šių rinkų, procesų ir praktikos suderinimas. Būtina užtikrinti visų veiksmų šioje srityje stebėseną ir vertinimą.

3.17.

EESRK pritaria, kad reikia sutrumpinti vertinimo terminą iki dvejų metų – šiuo metu jį numatyta atlikti praėjus ketveriems metams nuo šios iniciatyvos įsigaliojimo – siekiant užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą.

3.18.

Be to, svarbu, kad ES politikos formuotojai atliktų pagrindinį vaidmenį tarptautinio masto diskusijoje. Konkrečiai turime omenyje Bazelyje vykusią diskusiją (15) dėl paprasto, skaidraus ir palyginamo pakeitimo vertybiniais popieriais teisinės sistemos siekiant užtikrinti pakankamą jų suderinimą tarptautiniu lygmeniu.

3.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/6

Pranešėjas

Emilio FATOVIC

1.1.

EESRK remia Komisijos pasiūlymą sukurti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą, nes yra įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinama ir susieta su Ekologinio projektavimo direktyva sistema gali turėti teigiamo poveikio aplinkai, vartotojams, įmonėms ir darbuotojams.

1.2.

Komitetas mano, kad šiame pasiūlyme nagrinėjamos svarbiausios su galiojančiais teisės aktais susijusios problemos, t. y. veiksmingas teisės aktų įgyvendinimas, veiksminga rinkos stebėsena ir vartotojų teisė gauti aiškią, suprantamą ir palyginamą informaciją. Visų pirma, EESRK ragina Komisiją tęsti įvairių kategorijų produktų energijos vartojimo efektyvumo klasių standartizavimą ir supaprastinimą.

1.3.

EESRK pritaria sprendimui vietoj direktyvos taikyti reglamentą siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą teisės akto įgyvendinimą visoje Europos teritorijoje.

1.4.

Komitetas mano, kad sprendimas sukurti gaminių duomenų bazę kaip priemonę, skirtą veiksmingesnei rinkos priežiūrai, yra teisingas. Tačiau EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti parduodamų produktų kontrolę siekiant patikrinti, ar jų savybės tikrai atitinka tas, kurios nurodytos etiketėje.

1.5.

EESRK ragina Komisiją parengti ir finansuoti visiems priežiūros ir kontrolės procese dalyvaujantiems darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams skirtas bendras ir standartizuotas mokymo programas.

1.6.

EESRK pritaria sprendimui grįžti prie ankstesnės energijos vartojimo efektyvumo skalės nuo A iki G, kuri yra aiškesnė vartotojams, taip pat nustatyti spalvų skalę nuo žalios iki raudonos siekiant aiškiau nurodyti gaminio energijos vartojimo efektyvumą.

1.7.

Komitetas siūlo sukurti naują energijos vartojimo efektyvumo etiketės grafinį dizainą siekiant kovoti su klastojimu ir neklaidinti vartotojų, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Be to, EESRK siūlo tų klasių, kurių produktų rinkoje nėra po to, kai etiketės skalė buvo pakeista, arba dėl Ekologinio dizaino direktyvoje nustatytų apribojimų, spalvų skalę palikti pilkos spalvos.

1.8.

EESRK siūlo naują etiketę papildyti kita vartotojams svarbia informacija, kaip antai mažiausia produktų naudojimo trukmė ir energijos suvartojimas per visą gaminio eksploatavimo laiką, atsižvelgiant ir į anglies pėdsaką. Tokia informacija yra labai svarbi siekiant, kad skirtingų klasių energiją naudojančius produktus būtų galima veiksmingai palyginti ekonomiškumo požiūriu, taip pat siekiant išvengti suplanuoto produktų nusidėvėjimo.

1.9.

EESRK mano, kad tokį svarbų klausimą kaip sankcijų režimo nustatymas patikėjus atskiroms valstybėms narėms, ši taisyklė būtų taikoma nevienodai ir todėl taikyti reglamentą, kuriuo keičiama direktyva, būtų beprasmiška.

1.10.

Komitetas mano, kad Sąjunga, laikydamasi subsidiarumo principo, turės gerinti nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių galimybes įsigyti labiau energiją taupančių produktų ir taip kovoti su energijos nepritekliaus reiškiniu.

1.11.

EESRK mano, kad laikantis principo „tinkamas visiems“, kurio tikslas – kurti produktus, kuriuos galėtų naudoti visi, etiketės taip pat turės būti surašytos taip, kad visiems būtų kuo aiškesnės, ypač atkreipiant dėmesį į neįgaliuosius.

1.12.

Komitetas ragina Sąjungą imtis veiksmų, kad galimos papildomos išlaidos, numatytos diegiant ženklinimo sistemą, nebūtų automatiškai užkraunamos mažmenininkams ir galutiniams vartotojams.

1.13.

EESRK apgailestauja, kad visiškai neparengta prekybai internetu skirta strategija, kuri būtina, nes tai sektorius, kuriame šis teisės aktas dažniausiai nėra įgyvendinamas. Komitetas visų pirma tikisi, kad bus skubiai imtasi veiksmų, siekiant sureguliuoti prekybą interneto svetainėse, kuriose nustatoma daugiausia reikalavimo pateikti energijos vartojimo efektyvumo etiketes pažeidimų.

1.14.

EESRK pažymi, kad nėra atnaujintiems produktams skirtų priemonių. EESRK mano, kad visų pirma būtina reguliuoti prekybą šiais produktais, jeigu jie parduodami tam skirtose prekybos vietose, siekiant išvengti reguliavimo spragų ir pirmiausia paskatinti geriau integruoti efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos strategijas.

1.15.

Komitetas ragina Europos Komisiją ypatingą dėmesį skirti iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams, kad Europos gamybos įmonės būtų apsaugotos nuo galimos nesąžiningos konkurencijos ar sukčiavimo, kai akivaizdu, kad etiketės suklastotos.

1.16.

EESRK mano, kad Europos Sąjunga galės įgyvendinti savo efektyvaus energijos vartojimo tikslus tik aktyviai dalyvaujant vartotojams. Todėl ragina organizuotą pilietinę visuomenę talkinti nacionalinėms Vyriausybėms siekiant veiksmingai vykdyti plataus masto informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklą informuojant ir atskirus mažmenininkus.

1.17.

Komitetas pritaria pasiūlymui, kad reklamuojant produktus būtų privaloma kiekvieną iš jų pateikti su energijos vartojimo efektyvumo etikete arba, jeigu tai neįmanoma, nurodyti bent jo energijos vartojimo efektyvumo klasę siekiant informuoti vartotojus ir ugdyti jų sąmoningumą.

1.18.

EESRK mano, kad tik viena savaitė pereinamojo laikotarpio pabaigoje yra per trumpas laikotarpis galutinai pereiti prie naujos produktų ženklinimo sistemos. Todėl prašo jį pratęsti iki 30 dienų.

1.19.

EESRK ragina Komisiją laikytis atsargesnės ir labiau apgalvotos taktikos pasitelkiant deleguotuosius aktus. Ypač pageidautina, kad būtų aiškiai apibrėžti įgaliojimai, užtikrinta Parlamento priežiūra, o deleguotieji aktai visada būtų priimami konsultuojantis su valstybėmis narėmis, EESRK ir suinteresuotaisiais subjektais bei jiems dalyvaujant.

1.20.

EESRK mano, kad aštuonerių metų laikotarpis yra pakankamas ženklinimo sistemai persvarstyti, tačiau siūlo įvertinti jos poveikį vidutinės trukmės laikotarpiu.

1.21.

Komitetas mano, kad labai svarbu nustatyti aiškų ir stabilų etikečių skalės keitimo mechanizmą, kad kiti keitimai, kurie turės būti atliekami dėl rinkos technologijų raidos, būtų ekonomiški, tikslūs ir neginčijami. Todėl siūlo keisti etikečių skalę tik tuomet, kai A klasės produktai rinkoje sudaro ne mažiau kaip 20 %.

2.1.

2015 m. vasario 25 d. Europos Komisija paskelbė dokumentų rinkinį „Energetikos sąjunga“, kurį sudaro trys komunikatai:

2.2.

Holistiniu požiūriu paremta energetikos sąjungos strategija, kurios tikslas padidinti energijos tiekimo saugumą, tvarumą ir konkurencingumą, apima penkis aspektus:

2.3.

Pagal šią strategiją patvirtintas reglamentas, kuriuo nustatomi energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (2).

2.4.

Naujieji energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai susiję su Ekologinio projektavimo direktyva 2009/125/EB (3). Už klimato politiką ir energetiką atsakingo Europos Komisijos nario Miguel Arias Cañete teigimu, bendrai įgyvendindama šiuos du teisės aktus Europa iki 2020 m. sutaupys tiek energijos, kiek Italijoje suvartojama per metus, t. y. 166 milijonus tonų naftos, o tai turės didelės įtakos CO2 mažinimui.

2.5.

Naujajame reglamente, be kita ko, atsižvelgiama į galiojančių teisės aktų ex-post vertinimo rezultatus, konsultacijų su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, taip pat į poveikio vertinimą (4).

3.1.

Komisijos pasiūlymas pirmą kartą pateiktas kaip reglamentas, o ne kaip direktyva, siekiant supaprastinti reguliavimo aplinką valstybėms narėms ir įmonėms, bet visų pirma užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų laikomasi jame nustatytų principų ir jie būtų vienodai taikomi.

3.2.

Pasiūlyme numatytas sukurti gaminių duomenų bazę siekiant veiksmingiau vykdyti rinkos priežiūrą. Minėtoje duomenų bazėje gamintojai privalės pateikti daug informacijos. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu tokią informaciją nacionalinių rinkos priežiūros institucijų prašymu turi pateikti įmonės. Todėl Europos Komisija mano, kad papildamos įmonių išlaidos bus minimalios (5).

3.3.

Pasiūlymu siekiama persvarstyti galiojančią energijos vartojimo efektyvumo skalę, nustatytą Direktyvoje 2010/30/ES, dėl dviejų priežasčių:

Todėl Komisija siūlo grįžti prie ankstesnės energijos vartojimo efektyvumo skalės nuo A iki G, kuri yra aiškesnė, ir keisti visų šiuo metu rinkoje esančių produktų etikečių skalę. Į A ir B klases produktai nebus įtraukiami, kad aukštesnės klasės nebūtų per greitai perpildytos (6). Be to, numatoma etiketę papildyti spalvų skale nuo žalios iki raudonos siekiant nurodyti energijos vartojimo požiūriu efektyvesnius ir mažiau efektyvius produktus.

3.4.

Pasiūlyme numatytas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį šiuo metu parduodami produktai bus paženklinti dviguba etikete, kad etiketės skalės keitimo procesas būtų sklandus ir neklaidintų vartotojų. Be to, šiuo etapu valstybės narės turės rengti kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie naują ženklinimo sistemą.

3.5.

Komisijos manymu, tiek kontrolė, tiek sankcijų režimo nustatymas turės ir toliau priklausyti atitinkamų valstybių narių kompetencijai (7).

3.6.

Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų taikymą, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus. Šį įgaliojimą bet kada gali atšaukti Taryba ir Parlamentas. Komisija turės užtikrinti, kad priimant kiekvieną deleguotąjį aktą dėl konkrečios produktų kategorijos dalyvautų valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų atstovai. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai dalyvaus ad hoc konsultaciniame forume.

3.7.

Kitas ženklinimo pagrindų vertinimas numatytas po aštuonerių metų. Rinkoje jau esančių gaminių etiketės bus persvarstomos per penkerius metus, nors ir nebuvo nustatyto jokio tikslaus parduodamų gaminių etikečių skalės keitimo po reglamento priėmimo tvarkaraščio.

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuris pagrįstas suvokimu, kad energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema daro teigiamą poveikį aplinkai, vartotojams, Europos įmonėms ir užimtumui (8).

4.2.

EESRK nuomone, naujai ženklinimo sistemai tenka ne vien techninis, bet ir svarbus strateginis vaidmuo, kadangi ji daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį energetikos sektoriui, vidaus prekybai, technologinei plėtrai, aplinkos apsaugai ir darniam vystymuisi apskritai.

4.3.

EESRK pripažįsta, kad pasiūlymas naudingas tuo, kad juo siekiama spręsti pagrindines su galiojančiais teisės aktais susijusias problemas, nors kai kuriais atvejais jame pasigendama ryžto ir aiškios vizijos. Pasiūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas opiausių problemų sprendimui nenumatant galimų prekybos ir energijos gamybos plėtojimo galimybių ateityje.

4.4.

Komitetas ragina Komisiją tęsti įvairių kategorijų produktų energijos vartojimo efektyvumo klasių standartizavimą ir supaprastinimą. Tai bus labai svarbu skatinant taikyti atrankos metodą ir padedant vartotojams pasirinkti įsigyjamus produktus bei suteiks didesnę vertę aukštesnės kokybės produktams.

4.5.

EESRK pritaria sprendimui taikyti ne direktyvą, o reglamentą siekiant laiku užtikrinti veiksmingą ir vienodą teisės akto įgyvendinimą visoje Europos teritorijoje. Pasirinkimas taikyti šią priemonę taip pat labai svarbus ir veiksmingam Europos integracijos procesui.

4.5.1.

Komitetas remia pasiūlymą sukurti gaminių duomenų bazę, nes tai svarbi priemonė siekiant veiksmingai prižiūrėti rinką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog daugelyje Europos valstybių vartotojų asociacijos ne kartą kėlė klausimą dėl to, kad ankstesnė Direktyva 2010/30/ES nėra įgyvendinama, o rinkoje parduodami gaminiai nepaženklinti energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis. Tai turi būti padaryta taip pat siekiant užtikrinti vienodas gaminių konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje.

4.6.

Vis dėlto, EESRK mano, kad svarbu sukurti gaminių duomenų bazę, tačiau to nepakanka siekiant tinkamai prižiūrėti rinką, ir tikisi, kad priežiūros institucijos sustiprins parduodamų produktų kontrolę, kad patikrintų, ar jų savybės tikrai atitinka tas, kurios nurodytos etiketėje.

4.7.

Komitetas, atsižvelgdamas į labai techninį rinkos kontrolės ir priežiūros pobūdį, ragina Komisiją parengti bendras ir standartizuotas darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių užtikrinant rinkos priežiūrą ir kontrolę, mokymo programas ir numatyti jų finansavimo priemones, kad visose valstybėse narėse būtų galima laiku ir veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą.

4.8.

EESRK pritaria sprendimui grįžti prie ankstesnės energijos vartojimo efektyvumo skalės nuo A iki G, kuri yra aiškesnė vartotojams. Pažymima, kad, pavyzdžiui, A+++ ir A+ klasės šaldytuvų energijos suvartojimas skiriasi 42 %, nors taikant dabartinę ženklinimo sistemą neįmanoma iš karto suprasti šio skirtumo energijos vartojimo efektyvumo ir išlaidų požiūriu. Tai reiškia, kad kai kurioms gaminių kategorijoms galioja principas „mokantis daugiau išleidžia mažiau“ ir suteikia vartotojams galimybę susigrąžinti išlaidas už aukštesnės kategorijos gaminį per trumpesnį laiką. Tačiau tam reikia, kad etiketės būtų aiškesnės, suprantamesnės ir lengviau palyginamos.

4.9.

EESRK mano, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – vienodas jo įgyvendinimas visoje Europoje, o jeigu toks svarbus klausimas kaip sankcijų režimo nustatymas bus patikėtas atskiroms valstybėms narėms, ši taisyklė bus taikoma nevienodai ir todėl taikyti reglamentą, kuriuo keičiama direktyva, bus beprasmiška.

4.10.

Apskritai EESRK mano, kad taip parengta nauja ženklinimo sistema galės užtikrinti:

4.10.1.

vartotojams tikslesnę, tinkamesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą, ekonominę naudą per ilgą laikotarpį ir gaminių naudojimą tausojant aplinką;

4.10.2.

pagerinti laisvą prekių judėjimą ir užtikrinti vienodas sąlygas. Tai taip pat padidins Europos įmonių konkurencingumą; jos bus skatinamos diegti naujoves ir turės galimybę anksčiau nei trečiųjų šalių įmonės patekti į rinką, be to, joms galės būti nustatyta didesnė pelno marža;

4.10.3.

sistema užtikrins, kad būtų keliamas užimtumo lygis, jeigu Europos įmonės įsipareigos neperkelti gamybos, nes šis veiksnys netiesiogiai lemia Europos gamybos ir vidaus vartojimo atgaivinimą.

5.1.

EESRK mano, kad nauja ženklinimo sistema yra tobulesnė nei galiojantis teisės aktas, tačiau nepatenkina visų vartotojų informacijos poreikių. Todėl rekomenduojama į etiketę įtraukti kitą informaciją, kaip antai mažiausia produktų naudojimo trukmė (9) ir energijos suvartojimas per visą gaminio eksploatavimo laiką, atsižvelgiant ir į anglies pėdsaką. Tokia informacija yra labai svarbi siekiant, kad skirtingų klasių energiją naudojančius produktus būtų galima veiksmingai palyginti ekonomiškumo požiūriu, taip pat siekiant išvengti suplanuoto produktų nusidėvėjimo.

5.1.1.

Kita vartotojams naudinga, bet nebūtina informacija, kaip antai papildomos energijos sąnaudos naudojant buities prietaisus, galėtų būti gaunama pasinaudojant specialia interneto svetaine, kurioje pateikiama informacija apie produktų energijos vartojimo efektyvumą, arba tam skirtu kodu QR kodu, nurodytu etiketėje taip, kad informacija apie kiekvieną produktą būtų lengvai prieinama naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais, panašiai kaip kitų komercinių produktų atveju, siekiant plėtoti daiktų interneto veiksmų planą (10).

5.2.

Komitetas siūlo sukurti naują energijos vartojimo efektyvumo etiketės dizainą siekiant kovoti su klastojimu ir neklaidinti vartotojų, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Be to, EESRK siūlo tų klasių, kurių produktų rinkoje nėra, spalvų skalę palikti pilkos spalvos, kad vartotojai nebūtų skatinami nepirkti. Tai turės būti taikoma tiek žemesnėms klasėms, kurių produktai buvo išstumti iš rinkos remiantis Ekologinio projektavimo direktyva, tiek aukštesnėms klasėms, kurių produktų dar nėra rinkoje arba jie šioms klasėms nepriskirti dėl vykstančio etikečių skalės keitimo.

5.3.

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į pareikštą nuomonę TEN/516 (11) ir ypač į energijos nepritekliaus reiškinį, nuo kurio kenčia per 50 milijonų gyventojų visoje ES. Todėl Sąjunga, laikydamasi subsidiarumo principo, turi gerinti labiau energiją taupančių produktų prieinamumo galimybes, taip pat ir skurdžiausioms ir vargingiausiai gyvenančioms socialinėms grupėms. Be to, Komitetas ragina Europos Sąjungą imtis veiksmų, kad galimos papildomos išlaidos, numatytos diegiant ženklinimo sistemą, nebūtų automatiškai užkraunamos mažmenininkams ir galutiniams vartotojams.

5.3.1.

Daugelyje Europos valstybių sėkmingai taikoma geroji praktika, susijusi su energiją naudojančių produktų prieinamumu pagal subsidiarumo principą. Vienas tokios praktikos pavyzdžių – galimybė pajamų deklaracijoje atskaityti išlaidas už aukštesnės klasės energiją naudojančius produktus. Tačiau, nepaisant naudingos ir svarbios gerosios nacionalinės praktikos, EESRK tikisi, kad Europos Sąjunga ir Europos Vadovų Taryba, visų pirma atsižvelgdamos į efektyvaus energijos vartojimo problemą, veiksmingai įgyvendins subsidiarumo principą ir imsis veiksmų, kad parengtų bendrą strategiją, kuria į „energetikos revoliucijos“ procesą siekiama įtraukti visus gyventojus.

5.4.

EESRK mano, kad laikantis principo „tinkamas visiems“, kurio tikslas – kurti produktus, kuriuos galėtų naudoti visi, etiketės taip pat turės būti surašytos taip, kad visiems būtų kuo aiškesnės, ypač atkreipiant dėmesį į neįgaliuosius.

5.5.

EESRK apgailestauja, kad neparengta strategija, skirta prekybai internetu, kurios apyvarta nuolat didėja ir kuri šiuo metu yra vienas iš sektorių, kuriame produktų palyginamumas ir, visų pirma, rinkos priežiūra yra labai sudėtingi. Kaip pažymi „MarketWatch“, tik 23 % internetu parduodamų produktų paženklinti tinkamomis etiketėmis. Tai veiksnys, kuriuo iškreipiama rinka ir akivaizdžiai kenkiama įmonėms ir vartotojams.

5.5.1.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 518/2014 dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo internete, įsigaliojęs 2015 m. sausio 1 d., nėra tinkamai susietas su naujuoju pasiūlymu dėl reglamento. Jame nustatyta, kad etiketė privaloma tik naujiems produktams, o ne prekyboje jau esantiems produktams, kuriems šis reikalavimas taikomas savanoriškai. Be to, juo nesprendžiama prekybos interneto svetainėse problema, kadangi tokiu būdu vartotojas dažnai nesąmoningai įsigyja trečiųjų asmenų parduodamus produktus, kurių reklama yra tetinkama ar klaidinga, o svetainė už ją neatsako.

5.6.

EESRK pažymi, kad nei taikant galiojančią, nei naują ženklinimo sistemą nesprendžiamas atnaujintų produktų klausimas. Todėl manoma, kad tikslinga ir būtina reguliuoti prekybą tokiais produktais, ypač jeigu jie parduodami tam skirtose prekybos vietose, siekiant nepalikti reguliavimo spragų ir visų pirma paskatinti geriau suderinti Ekologinio projektavimo direktyvą ir Komisijos komunikatą dėl žiedinės ekonomikos kūrimo (12). Be to, EESRK primena pareikštą neigiamą nuomonę „dėl suplanuoto produktų nusidėvėjimo“ ir skatina prekybą patvaresniais ir ilgaamžiškesniais produktais (13).

5.7.

EESRK ragina Europos Komisiją ypatingą dėmesį skirti iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams, kad Europos gamybos įmonės būtų apsaugotos nuo galimos nesąžiningos konkurencijos. Visų pirma Komitetas ragina Komisiją įgyvendinti kovos su etikečių klastojimu kampaniją ir padaryti taip, kad jas būtų sunku suklastoti, stiprinti atitikties subjektyviems ir objektyviems kriterijams kontrolę ir, jeigu nustatoma akivaizdi klastotė, skirti sankcijas importuotojui ir pašalinti produktą iš rinkos.

5.8.

EESRK pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo srityje užsibrėžtus tikslus labai svarbu ugdyti atsakingą produktų pirkimą ir vartojimą. Valstybės narės raginamos atlikti svarbų vaidmenį ir rengti ad hoc informavimo ir sąmoningumo kampanijas. Tačiau EESRK tikisi aktyvaus organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą visus, įskaitant atskirus mažmenininkus, pasiekiančios informacijos sklaidą (14).

5.8.1.

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kad reklamuojant produktus būtų privaloma kiekvieną iš jų pateikti su energijos vartojimo efektyvumo etikete arba, jeigu tai neįmanoma, nurodyti bent jo energijos vartojimo efektyvumo klasę, siekiant informuoti vartotojus apie energiją naudojančių produktų įsigijimą ir sąmoningą naudojimą bei ugdyti jų sąmoningumą (15).

5.9.

EESRK atkreipia dėmesį į galimybę pereinamuoju laikotarpiu, kuris reikalingas gaminių etikečių skalei pakeisti, peržiūrėti kai kuriuos aspektus. Reglamente numatyta, kad pasibaigus minėtam 6 mėnesių laikotarpiui, pakanka vienos savaitės pereiti nuo dvigubo ženklinimo sistemos prie naujos produktų ženklinimo sistemos. Šis laikotarpis gali būti per trumpas ir nelabai realus, todėl siūloma jį pratęsti iki 30 dienų, kad įmonės turėtų pakankamai laiko produktų sąrašui parengti.

5.10.

EESRK ragina Komisiją laikytis atsargesnės ir labiau apgalvotos taktikos pasitelkiant deleguotuosius aktus. Ypač pageidautina, kad būtų aiškiai apibrėžti įgaliojimai, užtikrinta Parlamento priežiūra, o deleguotieji aktai visada būtų priimami konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais bei jiems dalyvaujant (16).

5.11.

EESRK pritaria ad hoc konsultacinio forumo sukūrimui siekiant užmegzti struktūrinį Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dialogą.

5.12.

EESRK mano, kad aštuonerių metų laikotarpis, skirtas ženklinimo sistemai persvarstyti, yra pakankamas, tačiau tikisi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu bus atliktas išsamus vertinimas siekiant nustatyti bendrą sistemos poveikį ir realią įgyvendinimo pažangą. Ši iniciatyva laikoma ypač tinkama, kadangi šiuo pasiūlymu siekiama direktyvą pakeisti reglamentu.

5.13.

Komitetas mano, kad labai svarbu nustatyti aiškų ir stabilų etikečių skalės keitimo mechanizmą, kad kiti keitimai, kurie turės būti atliekami dėl rinkos technologijų raidos, būtų ekonomiški, tikslūs ir neginčijami. Todėl mano, kad reikia keisti etikečių skalę tik tuomet, kai tai tikrai būtina ir tik tuomet, kai A klasės produktai rinkoje sudaro ne mažiau kaip 20 %.

3.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/13

Pranešėjas

Lutz RIBBE

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina komunikatą ir remia daugelį jame pateiktų pasiūlymų, kurie yra logiška svarstymų dėl Europos energetikos sąjungos seka.

1.2.

Pateikti rinkos patobulinimai, įskaitant einamosios paros prekybą, konkurenciją iškreipiančių reikalavimų panaikinimą, paklausos valdymą ir teisingų kainų signalų kūrimą, iš esmės yra teisingos ir svarbios priemonės, naudojamos kuriant naują energijos rinkos modelį, kuriame ateityje bus labiau atsižvelgiama į kintančios, decentralizuotai išgaunamos atsinaujinančiosios energijos ypatumus.

1.3.

Saugus ir prieinamas (švarios) energijos tiekimas įmonėms ir namų ūkiams – tai egzistencinis modernios visuomenės ekonomikos ir piliečių veiklos pagrindas. Tad energetikos sistema iš esmės yra visos visuomenės uždavinys, kurio įgyvendinimui reikalinga tinkama rinkos ir reglamentavimo pusiausvyra. Iki šiol apie tai nebuvo pakankamai diskutuota politiniu lygmeniu, to nedaroma ir šiame komunikate.

1.4.

Mažaanglės energijos tiekimo naudojant didelį skaičių reguliuojamų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslas per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei visiems rinkos dalyviams (taip pat ir naujiems) bus suteikta pakankamai galimybių veikti lanksčiai, pavyzdžiui, bus pakankamai kaupimo vietų, lanksčių ir vartotojams patogių pasiūlos galimybių bei lanksčių elektros gamybos technologijų (pavyzdžiui, kombinuotosios šilumos ir elektros gamybos), taip pat pakankamai išplėsta ir susieta elektros skirstymo infrastruktūra, vartotojai bus pakankamai, laiku ir tinkamai informuoti, jiems bus suteikiamos galimybės patiems atrasti savo galimybes rinkoje, o būtinosios investicijos į technologijas ir infrastruktūrą atsipirks. Kol kas viso to nėra.

1.5.

Kainų signalai yra svarbūs, nes dabartinės sistemos pertvarkymui prireiks didelių investicijų. Dabar, kai biržos kainos siekia 30 ar 40 EUR/MWh, investicijų – tiek į naujus elektros gamybos pajėgumus, tiek į kaupimo technologijas – neįmanoma refinansuoti. Tokios biržos kainos buvo pasiektos dėl to, kad daug elektros į rinką patenka iš nurašytų jėgainių ir mokamos subsidijos už elektrą, išgautą iš anglių, branduolinės energijos ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Vadinasi, dabartinės biržos kainos net neatspindi realios išlaidų struktūros. Dėl subsidijų ir perteklinio reglamentavimo kainos elektros energijos biržoje sukuria iškreiptą faktinių elektros sąnaudų vaizdą. Tik esant realioms ir skaidrioms kainoms galima užtikrinti tinkamus kainų signalus didelėms investicijoms, kurios reikalingos dabartinės sistemos pertvarkymui.

1.6.

Tad formuojant kainas reikia vadovautis visiškai naujais principais, kad būtų galima sukurti ekonominį pagrindą pageidaujamai naujai tinklo kokybei (taip pat apimančiai paklausos valdymą ir kaupimą). Galėtų būti siekiama reguliuojamas sudėtines kainos dalis labiau orientuoti į pageidaujamas naujoves ir geriau įvertinti sistemos stabilumą.

1.7.

Ateityje kainos turėtų atspindėti visas faktines elektros gamybos, tiekimo ir atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant ir neigiamą poveikį (pvz., CO2 taršą). Kainos turi būti nustatomos realistiškai. Tai reiškia ir tai, kad Komisija turėtų pritaikyti savo subsidijavimo sistemą; be to, reikia panaikinti vis dar egzistuojančias valstybės nustatytas kainas. Šiuo klausimu nuoseklios koncepcijos Komisija dar nepateikė.

1.8.

Didelis techninis naujosios energetikos sistemos iššūkis visų pirma yra siekis, kad ateityje elektros energija vartotojams nebūtų tiekiama iš centralizuotai reguliuojamų didžiųjų jėgainių („iš viršaus į apačią“), o remiantis daugeliu decentralizuotų, iš dalies kintamų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių susiformuotų naujos „gamybos ir tiekimo salos“, kurias reikėtų sujungti tarpusavyje („iš apačios į viršų“) ir kuriose visų pirma reikėtų valdyti paklausą (įskaitant kaupimą) ir vietos ir (arba) regionų lygmens pardavimą.

1.9.

Komitetas ne kartą pabrėžė, kad tokios naujos, decentralizuotos energetikos sistemos suteikia galimybių, susijusių ne vien su visuomenės pritarimu būtiniesiems struktūriniams pokyčiams ir būtinoms investicijoms (1). Regionų ekonomikai atsiveria naujos perspektyvos ir naujos su pridėtine verte siejamos galimybės, kurių galima atrasti neapsiribojant lig šiol žinomomis struktūromis. Taikant naująsias technologijas bus galima iš naujo sujungti regionų plėtrą ir energetikos politiką. Be to, tarpusavyje sujungtos „tiekimo salos“ užtikrina ir geresnę apsaugą išpuolių prieš pagrindinius infrastruktūros objektus atveju.

1.10.

Todėl Komisija turi apsvarstyti prekybos sistemą atsižvelgdama į reikalingą energijos infrastruktūrą ir nebandyti būtinųjų energijos infrastruktūros pakeitimų suderinti su esama prekybos sistema. Be to, kartu su rinkos dalyviais, ji turi apsvarstyti, kokie energetikos infrastruktūros ir prekybos sistemos pokyčiai sudarytų prielaidas labiau diversifikuotai, lanksčiai, į vartotojus orientuotai ir ekonomiškai energijos sistemai.

1.11.

Komitetas ne tik pritaria Komisijos nuomonei dėl naujos rinkos veikėjų įvairovės, bet taip pat mano, kad aktyvus vartotojų (t. y. įmonių, gyventojų, komunalinių įmonių ir t. t.) įtraukimas į gamybos ir tiesioginio, vietos arba regionų lygmens pardavimo procesą yra esminis aspektas. Jei įmonės, gyventojai arba komunalinės įmonės šiandien nuspręstų pasinaudoti vietos ar regioninėmis energetikos galimybėmis, pavyzdžiui, bendrai organizuotų saulės energijos įrenginių ir vėjo jėgainių eksploatavimo procesą, tuomet jie daug lengviau nei iki šiol galėtų tiesiogiai naudoti išgautą energiją, neįtraukdami į procesą biržų arba energijos pardavėjų, ir (arba) tiesiogiai ir be kliūčių ją parduoti. Šia tema Komisijos dokumente taip pat lieka daug neatsakytų klausimų.

1.12.

Komisija ne kartą pabrėžė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai vis dar kyla kliūčių, kurias reikia panaikinti, ir kad atsinaujinančiuosius energijos išteklius reikia skatinti regionų lygmeniu ir vadovaujantis rinkos taisyklėmis. Tam pritaria ir EESRK, tačiau pažymi, kad rinkos išplėtimas ir sumažintas reguliavimas patys savaime nepadidins atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos. Deja, komunikate nepateikiama jokių nuorodų, kaip Komisija ketina tai pasiekti.

2.1.

Savo politinėse gairėse J. C. Junckerio vadovaujama Komisija atsparios energetikos sąjungos su perspektyvia klimato politika kūrimą paskelbė vienu iš savo strateginių tikslų.

2.2.

Šis tikslas patvirtintas Komisijos 2015 m. darbo programoje (2), ir išsamiau išdėstytas Atsparios energetinės sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje (3): be patikimo įperkamos energijos tiekimo taip pat svarbu sukurti tvarią ir klimatui nekenkiančią energetikos sistemą, kuriai būtų būdinga intensyvi rinkos konkurencija ir inovacijos. Pagrindų strategijoje ypač pabrėžiamas aktyvus gyventojų vaidmuo kuriant naują energetikos sistemos modelį. Naujo energetikos rinkos, ypač elektros rinkos modelio kūrimas – svarbus žingsnis

siekiant šių tikslų.

2.3.

Šiuo Komisijos komunikatu pradėtas viešųjų konsultacijų procesas turėtų padėti įveikti nemažai svarbių iššūkių, kliudančių kurti perspektyvią energetikos sistemą.

2.4.

Europos Komisija sieja šiuos iššūkius su tuo, kad „dabartinės rinkos koncepcija susiformavo tuo laikotarpiu, kai pagrindinis didelių centralizuotų elektrinių, visų pirma – kūrenamų iškastiniu kuru, tikslas buvo kiekvieną namų ūkį ir įmonę ribotoje teritorijoje, paprastai valstybėje narėje, aprūpinti jų pageidaujamu elektros energijos kiekiu, o vartotojai (namų ūkiai, įmonės ir pramonė) buvo laikomi pasyviais“. Komisija siekia „iš esmės pakeisti Europos energetikos sistemą“, kurioje decentralizuota elektros gamyba bus tvirtai pagrįsta kintamais energijos šaltiniais, atsiras daug daugiau besikeičiančių rinkos proceso dalyvių, o paklausos valdymas taps nauju ir pagrindiniu iššūkiu.

2.5.

Komisija nurodo šiuos konkrečius iššūkius:

2.6.

Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Komisijos nuomone, būtinos šios priemonės:

3.1.

Tam, kad būtų pasiekti Europos energetinės sąjungos tikslai, prireiks padaryti daug esminių pakeitimų, taip pat reikės – kaip nurodė Komisija – iš esmės reorganizuoti elektros rinkos struktūrą.

3.2.

Šie pokyčiai tik tada bus pakankamai priimtini visuomenei, kai vyks: a) intensyvus ir gerai organizuotas konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene procesas ir b) jie bus laikomi aktyviais proceso partneriais, o ne tik šalimis, su kuriomis reikia konsultuotis.

3.3.

Kaip šis procesas turėtų būti vykdomas EESRK apibūdino savo tyrime (4), kuriame vertinamas Europos Komisijos konsultacijų su „suinteresuotosiomis šalimis“ procesas; toliau jis nurodo savo parengtą iniciatyvą dėl Europos energetikos dialogo.

3.4.

Pateikti rinkos patobulinimai, įskaitant einamosios paros prekybą, konkurenciją iškreipiančių ir jai kliudančių reikalavimų panaikinimą, paklausos valdymą ir teisingų kainų signalų kūrimą, yra teisingos ir svarbios priemonės, naudojamos kuriant naują energijos rinkos modelį, kuriame ateityje bus labiau atsižvelgiama į išgaunamos kintamos atsinaujinančiosios energijos ypatumus. Tik taip bus galima pasiekti Komiteto palaikomus Europos energetikos sąjungos tikslus ir užtikrinti veiksmingomis išlaidomis pasižymintį, aplinkai nekenkiantį, saugų įperkamos elektros tiekimą namų ūkiams ir ekonomikos sektoriaus atstovams.

3.5.

EESRK pabrėžia ypatingą einamosios paros prekybos svarbą, siekiant organizuoti su elektra, gaminama naudojant kintamą atsinaujinančią energiją, susijusią prekybą.

3.6.

Jis palankiai vertina tai, kad komunikate dar kartą aprašyti pagrindiniai „naujosios energetikos sistemos“ principai. Tai jis laiko teisingu signalu visiems rinkos dalyviams ir visai visuomenei. Tai, be kita ko, yra:

3.7.

Saugus įperkamos švarios energijos tiekimas įmonėms ir namų ūkiams – tai egzistencinis šiuolaikinės visuomenės ekonomikos ir žmonių pagrindas. Tad energetikos sistema iš esmės yra visos visuomenės uždavinys, kurio įgyvendinimui reikalinga tinkama rinkos ir reglamentavimo pusiausvyra. Iki šiol apie tai nebuvo pakankamai diskutuota, tai nedaroma ir šiame komunikate. Nors, pavyzdžiui, klausimas dėl to, ar nebūtų geriau perdavimo ir paskirstymo tinklus – panašiai kaip ir greitkelių, geležinkelio ar vandentiekio sistemų tinklus – perleisti viešojo sektoriaus atstovams, sprendžiamas ne Briuselyje, tačiau čia būtų galima apie tai diskutuoti. Energetikos politika apima aiškių pagrindinių sąlygų nustatymą ir reguliuojamojo pobūdžio priežiūrą. Taip pat ji apima vartotojų ir itin pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą.

3.8.

Komitetas nenorėtų pateikti teigiamų komentarų apie daugelį teisingų priemonių, kurias nurodė Komisija, įskaitant jos kritinę nuomonę dėl nepanaudotų pajėgumų. Priešingai – reikėtų apsvarstyti kai kuriuos dalykus, kurie, Komiteto nuomone, per mažai aptarti komunikate arba į kuriuos Komisija galbūt nepakankamai atsižvelgė.

4.1.

Komitetas visiškai sutinka su Komisija, kad būtini „esminiai Europos energetikos sistemos pokyčiai“. Vis dėlto komunikate pateikti sprendimo būdai Komiteto požiūriu labiau reiškia ne „esminį pokytį“, o dabartinės sistemos pritaikymą arba papildymą.

4.2.

Komitetas ypač nori atkreipti dėmesį į tai, kad „esminis pokytis“ galėtų reikšti ne tik tai, jog nacionalinės sistemos būtų sujungtos į europinę sąjungą, esamos rinkos ir prekybos sistemos būtų reformuotos, taip pat būtų labai padidinta energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis. Priešingai – turi būti apgalvota ir sukurta visiškai nauja energetikos sistema su daug didesne, decentralizuota veikiančių subjektų įvairove. Tai reiškia ne tik esančių perdavimo ir paskirstymo tinklų stiprinimą, bet ir šių tinklų susiejimą su nauja, techniniu požiūriu sudėtingesne infrastruktūra. Šis naujas tinklas iš dalies būtų grindžiamas visiškai naujomis ir įvairesnėmis veikimo, sujungimo ir rinkodaros struktūromis. Dabartiniams tradiciniams energijos ištekliams jame tektų pereinamojo laikotarpio vaidmuo.

4.3.

Energijos ne iš anglių tiekimo naudojant didelį skaičių reguliuojamų energijos išteklių tikslas per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei:

Kol kas viso to nėra.

4.4.1.

Komisija pabrėžia, kokie svarbūs kainų signalai, kurie turi: a) padrąsinti vartotojus aktyviai veikti energetikos rinkoje ir b) skatinti įmones investuoti į naujas, mažai anglies dioksido išskiriančias energijos technologijas. Tokie kainų signalai yra svarbūs, nes dabartinės sistemos pertvarkymui prireiks didelių investicijų. Dabar, kai biržos kainos siekia 30 ar 40 EUR/MWh ir, jei tokias reikia mokėti vartotojui, savaime suprantama, yra jam naudingos, investicijų tiek į naujus elektros gamybos pajėgumus, tiek į kaupimo technologijas neįmanoma refinansuoti. Tokios biržos kainos dabar nusistovėjo dėl to, kad daug elektros į rinką patenka iš nurašytų jėgainių ir mokamos didelės subsidijos už elektrą, išgautą iš anglių, branduolinės energijos ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Vadinasi, dabartinės biržos kainos neatspindi realios išlaidų struktūros. Dėl subsidijų ir perteklinio reglamentavimo kainos elektros energijos biržoje sukuria iškreiptą faktinių elektros sąnaudų vaizdą. Tik esant realioms ir skaidrioms kainoms galima užtikrinti tinkamus kainų signalus didelėms investicijoms, kurios reikalingos dabartinės sistemos pertvarkymui.

4.4.2.

Komisijos komunikate per mažai atsižvelgiama į tai, kokią reikšmę turi speciali atsinaujinančių energijos šaltinių išlaidų struktūra: atsinaujinančiosios energijos ir elektros kaupimo vietų ribinėms išlaidoms pasiekus nulį, didmeninės prekybos rinkos nebeteiks teigiamų kainų signalų. Dėl to galima daryti dvi prielaidas. Visų pirma, jei didmeninės prekybos kainos nerodo trumpalaikio elektros paskirstymo signalų, jie turi būti pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, subsidijomis. Be to, nulį siekiančios ribinės išlaidos reikalauja sukurti visiškai naujus kintamos atsinaujinančiosios energijos ir elektros kaupimo vietų refinansavimo mechanizmus.

4.4.3.

Tad formuojant kainas reikia vadovautis visiškai naujais principais, kad būtų galima sukurti ekonominį pagrindą pageidaujamai naujai tinklo kokybei (taip pat apimančiai paklausos valdymą ir kaupimą). Galėtų būti siekiama iš naujo apibrėžti reguliuojamas sudėtines galutinių vartotojų mokamos kainos dalis, ypač atsižvelgiant į mokestį už elektros energiją ir mokesčius už tinklo naudojimą. Reikia patikrinti, ar galima reorganizuoti energetikos sistemos bendrųjų išlaidų finansavimą.

4.4.4.

Komitetas, siekdamas, kad visos kainos sutaptų su elektros tiekimo išlaidomis, pasisako už tai, kad Komisija, imdamasi ES mastu darnių veiksmų, sukurtų aiškią skaidrių išlaidų sistemą. Nustatytos ir lyginamos išlaidos turėtų atspindėti faktines visas elektros gamybos, tiekimo ir atliekų tvarkymo išlaidas. Skaičiuojant šias išlaidas, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į neigiamą išorinį poveikį (pvz., CO2 taršą) ir subsidijas. Komitetas taip pat nurodo ankstesnes nuomones (7) ir pareiškimus bei kaip ir anksčiau primygtinai reikalauja, kad Komisija įvykdytų savo pažadą apibrėžti bendras proceso – pradedant gamyba ir baigiant atliekų tvarkymu – vidaus išlaidas (įskaitant išorės poveikį) ir neleisti, kad vyktų tiesioginės ar netiesioginės varžybos dėl įvairių energijos šaltinių subsidijavimo.

4.4.5.

Be faktinių išlaidų reikėtų sudaryti tokias pagrindines sąlygas, kad nustatant kainas būtų atsižvelgta ne tik į teikiamą paslaugą (produktą) ir klimatui kenksmingų teršalų išmetimo vengimą arba reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietų kūrimą. Kainos turi parodyti, kad yra laikas, kai būna didelė pasiūla ir mažesnė paklausa, ir atvirkščiai – laikas, kai būna didelė paklausa ir menkesnė pasiūla. Tik kai kainos atspindės visą tiesą apie išlaidas ir teikiamą paslaugą (produktą), o galutiniam klientui visa apimtimi bus perduotos sumažintos kainos, rinka prisitaikys taip, kaip pageidauja Komisija – bus valdoma paklausa, jėgainių ir kaupimo vietų veikla taps lankstesnė.

4.4.6.

EESRK visiškai pritaria Komisijai, kad reguliuojamas kainas reikia panaikinti. Visiškai teisinga pradėti leisti laisvai nustatyti kainas – tiek jas didinti, tiek ir mažinti. Tai leidžia rinkai tinkamai reaguoti ir remia lankstumo galimybes, pavyzdžiui, paklausos valdymą ir kaupimą. EESRK nuomone, ES valstybės pagalbos gairių nuostata, pagal kurią esant neigiamoms elektros energijos kainoms pagalbos skirti negalima, yra rimtas kišimasis į rinką, dėl kurio atsinaujinančiųjų išteklių energija vienašališkai atsiduria nepalankioje padėtyje ir dėl kurio sukuriamos palankios sąlygos aplinkai kenksmingoms technologijoms, kurių ribinės sąnaudos yra didesnės. Dabartinė valstybės pagalba kompensuoja nepakankamą kainų signalų veikimą, ypač dėl trūkstamo išorės sąnaudų internalizavimo. Europos Komisija šią problemą galėtų išspręsti pati, įgyvendindama savo pagalbos gairių reformą. EESRK tikisi, kad Komisija pateiks planą, kaip įveikti neigiamų kainų priežastis ir ateityje panaikinti valstybės pagalbos poreikį.

4.4.7.

Komisijos dokumente be kita ko užsiminta ir apie būtinybę tobulinti prekybą apyvartiniais taršos leidimais. Šiuo klausimu Komitetas parengė atskirą nuomonę (8). Vis dėlto jis pabrėžia, kad net ir atlikus būtinas reformas, nustatant kainas būtų atsižvelgta tik į dalį išorinių iškastinių energijos išteklių išlaidų. Tarptautinis valiutos fondas įvertino, kad kasmet subsidijos iškastiniams energijos ištekliams Europos Sąjungoje siekia iš viso 330 mlrd. JAV dolerių, ir šias subsidijas jis įvardijo kaip neefektyvias, stabdančias inovacijas, kenksmingas biudžetui, socialiai neteisingas ir darančias ypač neigiamą įtaką aplinkos politikai (9).

4.4.8.

Kol kas nė viena gera, nauja rinkos struktūra negali subalansuoti dėl jos atsiradusių klaidingų kainų signalų ir problemų.

4.4.9.

Komisija ne kartą pabrėžė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai vis dar kyla kliūčių, kurias reikia pašalinti, ir kad atsinaujinančiuosius energijos išteklius reikia skatinti regionų lygmeniu ir vadovaujantis rinkos taisyklėmis. Tam pritaria ir EESRK. Deja, komunikate pateikiama pernelyg mažai nuorodų, kaip Komisija ketina tai pasiekti.

4.5.1.

Komisijos komunikato pavadinimas „Naujo energijos rinkos modelio kūrimas“. Tačiau dokumente diskutuojama beveik vien tik apie galimus ir būtinais laikomus elektros tinklų, rinkų ir prekybos elektra srities pokyčius. 5 skyriuje apskritai kalbama apie „konsultacinį komunikatą dėl elektros rinkos modelio“.

4.5.2.

Taip akivaizdžiai susitelkiant ties elektros tinklu ir elektros rinka nepakankamai atsižvelgiama į faktinį ir didelį iššūkį, su kuriuo susiduria Europa energetikos politikos srityje. Į svarstymus turi būti labiau įtraukti šilumos tiekimo ir transporto sektoriaus atstovai, juo labiau kad ateityje atsiras gerokai daugiau sąsajų tarp šių trijų sričių nei yra dabar, ir dėl to atsiras daugiau galimybių bei bus galima sumažinti problemas (raktiniai žodžiai: Wind-Power to Heat, Power to Gas/Hydrogen, elektromobilumas).

4.5.3.

Elektros, šilumos ir mobilumo sektorius galima daug lengviau sujungti decentralizuotai organizuojamose elektros sistemose nei centralizuotoje sistemoje. Nes šiluma ir mobilumo paslauga savaime yra decentralizuotos, todėl, ieškant lankstaus sprendimo elektros sektoriui, jas lengviau plėtoti, kai elektrą į rinką galima tiekti decentralizuotai ir tiesiogiai. Todėl elektros rinkos pertvarkymo užduotis glaudžiai susijusi su decentralizuoto elektros iš kintamos atsinaujinančiosios energijos tiekimo į rinką galimybėmis, prie kurių turėtų būti priskirtas ir šilumos ir mobilumo prietaikų naudojimas.

4.5.4.

Kalbant apie elektros rinką, Komisija pateikia daug pasiūlymų dėl naujų esančios prekybos sistemos struktūrų, visų pirma, dėl prekybos biržose. Žinoma, didesnė esamos prekybos energija įvairovė vietos, regionų, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu yra pageidautina ir svarbi. Vis dėlto ši veikla jokiu būdu negali būti perleista vien biržoms ir energijos pardavėjams, tačiau apie tai Komisija nekalba.

4.5.5.

Jei įmonės, gyventojai arba komunalinės įmonės šiandien nuspręstų pasinaudoti vietos ar regionų energetikos galimybėmis, pavyzdžiui, bendrai organizuotų saulės energijos įrenginių ir vėjo jėgainių eksploatavimo procesą, tuomet jie daug lengviau nei iki šiol galėtų tiesiogiai naudoti išgautą energiją, neįtraukdami į procesą biržų arba energijos pardavėjų, ir (arba) tiesiogiai ir be kliūčių ją parduoti.

4.5.6.

Vis dėlto beveik nepateikta pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl būtinos paramos jau atpažįstamoms naujoms decentralizuoto tiesioginio naudojimo ar tiesioginio pardavimo vietoje (verslas verslui) formoms, taip pat mažai aptartos vietinės prekybos formos ir energijos formos keitimas (kaupimo vietos).

4.6.1.

Komisijos komunikate kalbama tai apie tikslą „integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į elektros energijos sistemą“, tai apie rinkos modelio pritaikymą prie atsinaujinančiosios energijos, o dar kitur – apie atsinaujinančiųjų išteklių energijai pritaikytos rinkos kūrimą. EESRK norėtų patikslinti, kad, jo nuomone, atsinaujinančiųjų išteklių energijos „integravimas“ į esamą elektros energijos sistemą nėra pagrindinis uždavinys, netgi jei ilguoju laikotarpiu atsinaujinančiųjų išteklių energijai teks pagrindinis vaidmuo.

4.6.2.

Didelis techninis naujosios energetikos sistemos iššūkis visų pirma yra siekis, kad, kaip Komisija norėtų dar labiau pabrėžti konsultavimosi procedūroje, ateityje elektros energija vartotojams nebebūtų tiekiama centralizuotai reguliuojamų didžiųjų jėgainių („iš viršaus į apačią“), o remiantis daugeliu decentralizuotų, iš dalies kintamų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, susiformuotų naujos „gamybos ir tiekimo salos“, kurias reikėtų sujungti tarpusavyje („iš apačios į viršų“) ir kuriose visų pirmiausia reikėtų valdyti paklausą (įskaitant kaupimą).

4.6.3.

Tokiu atveju, atsižvelgiant į pageidavimą įtraukti kuo įvairesnius dalyvius, tai reikštų, kad greta įsitvirtinusių (didmeninės) prekybos struktūrų iš dalies reikės sukurti visiškai naujas decentralizuotas prekybos formas ir energijos valdymo sistemas.

4.6.4.

Dėl inovacijų postūmių tiek informacinių technologijų ir gamybos, tiek kaupimo technologijų, platinimo ir pastatų technikos srityse šiandien susiformavo daug tokių „gamybos ir tiekimo salų“, kurios dar prieš keletą metų būtų buvusios visiškai neįmanomos. Pavieniai asmenys, bendrovės, susivienijimai (tokie kaip energijos kooperatyvai) ar savivaldybės (komunalinės įmonės) atrado individualius nepriklausomus ar iš dalies nepriklausomus sprendimus, dėl kurių jie tapo daug mažiau priklausomi nuo tradicinės (ir lankstesnės) pasiūlos ir prekybos srautų. Svarbu įžvelgti, kad šie techniniai ar technologiniai ir socialiniai ar sociologiniai aspektai yra lygiagrečiai susiję. Jie vystosi ta pačia kryptimi – būtent link autonomijos ir savireguliacinių decentralizuotų tinklų vienetų.

4.6.5.

Viskas prasideda nuo labai mažų dalykų: jau dabar vystosi visiškai naujos struktūros ir tai įrodo fotovoltinių sistemų pavyzdys. Dar prieš maždaug penkerius metus fotovoltinių technologijų energijos vartojimas ekonominiu požiūriu buvo visiškai neįdomus, pagaminta energija tiesiog buvo perduodama į tinklą. Dabar aplinkybės iš esmės pasikeitė: šiandien ekonominiais sumetimais ant stogų nebemontuojami fotovoltinių technologijų įrenginiai, kurie nėra pritaikyti kuo didesniam savo pagamintos energijos vartojimui, todėl dabar vėl išaugo akumuliavimo technologijų paklausa, ir jos yra toliau plėtojamos. Tad naujieji fotovoltinių technologijų įrenginiai mažina tinklo apkrovą arba jį subalansuoja. Todėl kartu su, pavyzdžiui, prognozuojamu elektromobilumu arba šilumos gamyba atsiranda visiškai naujų, papildomų decentralizuotos energijos gavybos ir vartojimo galimybių.

4.6.6.

Vis dėlto vartotojai, gaminantys ir naudojantys savo elektrą bei norintys galimą jos perteklių perduoti, pavyzdžiui, kartu gyvenantiems asmenims arba kaimynams, nebėra tradiciniai „aktyvūs rinkos dalyviai“. Deja, Komisijos dokumente neaprašyta, kaip konkrečiai turi būti keičiamos pagrindinės sąlygos, skatinant šias struktūras.

4.6.7.

Be to, nepakankamai aprašyta, kokios išlieka kliūtys atsinaujinančiųjų išteklių energijai.

4.6.8.

Komitetas ne kartą pabrėžė, kad tokios naujos, decentralizuotos energetikos sistemos suteikia galimybių, susijusių ne vien su visuomenės pritarimu būtiniesiems struktūriniams pokyčiams ir būtinoms investicijoms. Regionų ekonomikai gali atsiverti naujos perspektyvos ir naujos su pridėtine verte siejamos galimybės, kurių galima atrasti neapsiribojant žinomomis struktūromis. Taikant naująsias technologijas bus galima vėl bendrai koordinuoti regionų plėtrą ir energetikos politiką ir pagerinti padidėjusius ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugos standartus.

4.6.9.

Sustiprėjusi vietos gamyba ir tiesioginis tiekimas į rinką sveikintini ir dėl to, kad taip sumažinami nuostoliai dėl nuotėkio. Vokietijos federalinė tinklo agentūra atitinkamai nurodo (10): „Akivaizdu, kad geriausių rezultatų būtų pasiekta, jei visi energijos tiekimo sistemos pertvarkymo procese dalyvaujantys subjektai glaudžiai bendradarbiautų. […] Turėtume palankiai vertinti metodus, skirtus kuo labiau padidinti energijos suvartojimą prie šaltinio. Tai visuomet buvo energijos tiekimo principas, nes jis leidžia iki minimumo sumažinti tinklo nuostolius.“

4.6.10.

Todėl Komisija turi apsvarstyti prekybos sistemą atsižvelgdama į pageidaujamą energijos infrastruktūrą ir nebandyti būtinųjų energijos infrastruktūros pakeitimų suderinti su esama prekybos sistema.

4.6.11.

Be to, reikėtų atsižvelgti ir į patirtį daugelio šalių, kuriose kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui, strateginiai investuotojai, išsirinko geriausius energijos gamybos sektorius, kad padidintų savo pelną, kartu atsisakydami investuoti į tiekimo saugumą, inovacijas ir priežiūrą, užkraudami šias išlaidas vartotojams.

4.7.1.

Dabar naujos europinės energetikos politikos tikslas negali būti siejamas su kuo didesniu skaičiumi nepriklausomų, t. y. nuo bendro tinklo atsietų tiekimo sričių. Bet vis dėlto turi būti siekiama sukurti kuo daugiau tokių efektyvių, konkurencingų ir netoli vartotojų esančių ‘gamybos ir tiekimo salų’ bei jas sujungti į europinį tinklą. Tai turėtų būti daroma net ir atsižvelgiant į tai, kad ES turi užtikrinti energetinį saugumą, nors tikroji energijos tiekimo užduotis vis dėlto priskiriama savivaldybių ar regionų kompetencijos sričiai.

4.7.2.

Jei pagrindinės sąlygos yra geros ir nustatomi teisingi kainų signalai, atsiranda daug tokių mažesnių tinklų vienetų, kurie užtikrina optimalų ekonominį nuosavos energijos gavybos ir vartojimo mastą, bet juos reikia sujungti su gretimais ar aukštesnio lygio tinklais, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti teigiamos ar neigiamos valdymo energijos tiekimą.

4.7.3.

Šiose sistemose, taip pat aukštesniu lygmeniu, paklausos valdymas atlieka svarbų vaidmenį; Komitetas kaupimo technologijas laiko šio valdymo dalimi. Kaupimo vietos taps svarbia tinklo dalimi, nes techniniu požiūriu jos reikš abu dalykus, būtent anticiklinius vartotojus arba gamintojus.

4.7.4.

Kuriant ir užtikrinant šią sektoriaus dalyvių įvairovę, sudarant sąžiningos konkurencijos sąlygas ir koordinuojant sistemas, nacionaliniams tinklo eksploatuotojams, nacionaliniams reguliuotojams ir Europos Sąjungai tenka svarbios užduotys. Ateities energijos tiekimo sistemoms reikia europiniu mastu gerai koordinuojamos energetikos valdymo sistemos (analogiškos oro susisiekimo sistemai), leidžiančios visais etapais matyti visas prijungtas „gamybos ir tiekimo salas“ ir prireikus aptikti galimus atsiradusius sutrikimus. Išimtiniu atveju būtų galima įsikišti automatiniu ar rankiniu būdu tinklo stabilumui ir saugumui užtikrinti.

4.7.5.

Šis bendradarbiavimas gali būti sklandus tik esant gerai suformuotiems bei optimaliai organizuojamiems perdavimo ir paskirstymo tinklams. Taip pat, visų pirma atsižvelgiant į pirmiau nurodytą nepakankamą paskatą investuoti dėl kainų, tai reiškia, jog viešosios lėšos, pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, turi būti dažniau naudojamos tarpvalstybiniams elektros energijos tinklams kurti, o ne tam, kad visas dėmesys būtų skiriamas, pavyzdžiui, dujų ir naftos infrastruktūrai.

4.7.6.

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad tinklą eksploatuojantys subjektai turėtų būti „neutralūs rinkos tarpininkai, sudarantys galimybes vystytis į rinką orientuotoms ir vartotojams skirtoms paslaugoms“. Komisija turėtų aiškiau nurodyti, ką reikėtų keisti, kad būtų pasiektas šis tikslas, ir tiksliau apibrėžti skirstymo tinklą eksploatuojančių subjektų, o kartu ir reguliuotojų, vaidmenį ir užduotis.

3.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/22

Pranešėjas:

Lutz RIBBE

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos atliktą analizę ir labai pritaria jos pasiūlymams. Jau seniai reikėjo iškelti vartotoją į Europos energetikos politikos dėmesio centrą ir suteikti jam galimybių visapusiškai ir aktyviai dalyvauti ją formuojant.

1.2.

Komisijos komunikate nurodytas „trukdymas […] patiems gamintis energiją ir ją vartoti“ – skubiai spręstina problema, tačiau, deja, dokumente nėra pakankamai išsamiai aprašoma, kur ir kaip konkrečiai šis trukdymas pasireiškia ir ką tiksliai daryti, norint jį panaikinti. Šiuo klausimu Komisija turėtų parengti atskirą dokumentą.

1.3.

EESRK laiko tinkamu Komisijos požiūrį, pagal kurį siekiama nustatyti vietos sąsajas, geriau į jas atsižvelgti, jas remti ir aktyviau įtraukti vietos rinkos dalyvius.

1.4.

Klausimas, kaip turėtų būti kuriamos energetikos sistemos, strategiškai svarbus. Kad būtų galima sukurti veiksmingiausią išsamią sistemą, būtina konkurencija. Tai apima daug daugiau nei gamybą ir įprastą pardavimą.

1.5.

Svarbus vaidmuo teks paklausos valdymui. Šiuo tikslu taip pat reikės sutvarkyti su vartotojais susijusius dalykus, pirmiausia, be kita ko, sudaryti technines sąlygas (pažangieji skaitikliai, pažangieji tinklai) – tai turėtų būti suprantama ir finansuojama kaip tinklo plėtojimas.

1.6.

Per paklausos valdymo sistemas vartotojai turėtų galėti ne tik pritaikyti savo energijos suvartojimą ir kartu sutaupyti pinigų. Komisija visiškai pagrįstai nurodo, kad „vartotojai galėtų patys tapti jiems reikalingos energijos (arba jos dalies) tiekėjais ir valdytojais“ (vadinamaisiais gaminančiais vartotojais, angl. prosumers) „ir susimažintų išlaidas energijai, jei decentralizuotą energijos gamybą ir kaupimą suderintų su lanksčiu vartojimu“  (1).

1.7.

Reikia kurti naujas paskatų sistemas, kuriomis būtų atlyginama už sistemai tinkamą pasigamintos energijos vartojimą, tiesioginį aprūpinimą pikine elektros energija, jos kaupimą ir balansavimo energijos tiekimą, taigi aktyvų visų rinkos dalyvių paklausos valdymą.

1.8.

Komisijos aprašyti naujosios gaminančio vartotojo koncepcijos pranašumai rodo, kad ši koncepcija ne tik papildys „centralizuotą gamybą“. Vartotojams – t. y. įmonėms, piliečiams, komunalinėms įmonėms ir panašiems subjektams – bus suteikiama autonominė sprendimų priėmimo laisvė, taip pat aktyviai gaminant energiją, vartojant pasigamintą energiją, ją kaupiant ir savarankiškai parduodant, imtis aktyvaus vaidmens būsimoje energijos sistemoje.

1.9.

Komisija savo komunikate nepakankamai aiškiai apibrėžia savarankišką gamybą ir pasigamintos energijos vartojimą. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad jos supratimas apie gaminančio vartotojo (angl. prosumer) koncepciją pernelyg ribotas. Savarankiška gamyba ir pasigamintos energijos vartojimas, EESRK nuomone, turėtų būti vertinami daug plačiau nei tik elektros energijos gamyba prie tinklo skaitiklio prijungtu savo įrenginiu ir pasigamintos elektros energijos vartojimas.

1.10.

Jau randasi ir kitokių formų platesnių bendruomeninių gaminančių vartotojų struktūrų, bet šiuo metu jos patiria didelių kliūčių. Įgyvendinant naujoviškus verslo modelius, sustiprėtų naują aktyvų vaidmenį atliekantis vartotojas ir būtų suteikiama visiškai naujų vertės kūrimo galimybių. Į juos turi būti būtinai atsižvelgiama Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinyje.

1.11.

Plačiau apibrėžta savarankiškos gamybos ir apsirūpinimo struktūra, kuria – žinoma, už tam tikrą mokestį – naudojasi viešieji tinklai, taip pat suteikiama galimybė nuomininkams, mažesnėms įmonėms arba kooperatyvų nariams imtis aktyvaus ir atsakingo vaidmens energijos rinkoje, užsidirbti ir (arba) sutaupyti pinigų. Todėl per siaura savarankiškos gamybos ir pasigamintos energijos vartojimo sąvokos apibrėžtis socialinės politikos požiūriu yra neteisinga, o ekonominės politikos požiūriu – diskriminacinė.

1.12.

Kad būtų galima sukurti, kaip siekia Komisija, decentralizuotą energetikos sistemą, taip pat reikia decentralizuotų rinkos metodų (2). Vartotojas turėtų galėti laisvai rinktis ne tik energijos pardavėją, bet ir energijos gamintoją.

2.1.

Pagal energetikos sąjungos strateginius metmenis turėtų būti sukuriama tokia energetikos sąjunga „kurioje daugiausia dėmesio skiriama piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarkymą, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o tapę pažeidžiamais vartotojais yra apsaugoti“  (3).

2.2.

Nors pastaraisiais metais Europos energetikos sektorius jau smarkiai pakito, naudotis visais dabartinės energetikos pertvarkos pranašumais, t. y. valdyti savo energijos suvartojimą ir mažinti savo energijos išlaidas, vartotojams – privatiems namų ūkiams, įmonėms ir pramonės subjektams – trukdė ir tebetrukdo šie veiksniai:

2.3.

Pertvarkant elektros energijos rinką (4), taikant naująsias technologijas, taip pat naudojantis naujų ir novatoriškų energetikos paslaugų įmonių paslaugomis, visiems vartotojams turi būti sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti energetikos pertvarkoje, siekiant geriau valdyti savo vartojimą, atsižvelgiant į efektyvesnio energijos vartojimo sprendimus, kartu sutaupyti pinigų ir apskritai mažinti energijos vartojimą.

2.4.

Kartu turi pakisti vartotojo vaidmuo – vartotojas turi galėti ne tik geriau ir lanksčiau reaguoti į energijos tiekimo pasiūlymus ir paslaugas ir naudotis atitinkamais pranašumais, bet ir pats imtis aktyvaus vaidmens kaip energijos gamintojas.

2.5.

Komisija kalba apie strategiją, kurią sudaro trys elementai:

ir kuri turėtų būti įgyvendinama vykdant dešimties punktų planą.

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad palankiai vertina Komisijos atliktą analizę ir labai pritaria pateiktiems pasiūlymams. Vartotoją jau seniai reikėjo iškelti į Europos energetikos politikos ir valstybių narių energetikos politikos dėmesio centrą, nes reikšminga pažanga siekiant įvairių tikslų, kuriais pereinama prie tvaraus aprūpinimo energija tausojant išteklius, gali būti pripažįstama ir daroma tik visų visuomenės sluoksnių vartotojams suteikus visapusišką galimybę aktyviai ir atsakingai padėti siekti bendrųjų energetikos ir aplinkos politikos tikslų.

3.2.

EESRK pažymi, kad dėl nepakankamo reguliavimo pagrindo daugelio valstybių narių energetikos sistemose struktūrinė ir strateginė vartotojų reikšmė yra labai ribota. Šis pagrindas rodo kol kas nepakankamą politinį supratimą apie aktyvų vartotojų vaidmenį. Todėl atrodo esantys tinkami tokie pasiūlymai, kuriais nustatyti tikslai (be kita ko, energijos suvartojimo mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą ir taupant energiją, energijos gamybos pertvarkymas pereinant prie švaresnių energijos šaltinių, geresnis vartojimo pritaikymas prie būsimos nepastovesnės pasiūlos, tinklų apkrovos mažinimas ir efektyvumo didinimas paklausos valdymo priemonėmis, dalyvių įvairovės didinimas) vartotojo atžvilgiu įgyvendinami skaidriai ir ekonomiškai efektyviai.

3.3.

Vis dėlto, suteikiant vartotojams daugiau teisių ir galimybių, kartu reikia paaiškinti, kad jiems taip pat tenka atsakomybė ir kad jie turi pripažinti prisitaikymo būtinybę. Tai daugeliui nauja.

3.4.

Šios atsakomybės negalima primesti – ją prisiimti turi išmokti ir įprasti visi (taip pat politikos) dalyviai. Todėl reikia skubiai plėsti vartotojų dalyvavimą priimant energetikos srities sprendimus, investuojant į gamybos įrenginius, energijos tinklus (įskaitant taikomąsias pažangiųjų tinklų priemones), saugyklas ir juos (jas) valdant.

3.5.

Energijos išlaidos galutiniams vartotojams turėtų būti ne tik prieinamos (konkurencingumo ir energijos nepritekliaus problemos), bet ir sąžiningos (t. y. turėtų būti teisingai paskirstoma našta ir nauda). Anksčiau energijos kainos ir technologijos dažnai būdavo palankios tiems, kas turėjo specifinių žinių ir praktinės patirties, gebėjimų, finansinių, techninių išteklių ir galėjo juos taikyti. Sistemoje, kurioje nesistengiama pašalinti šio disbalanso, mažėja nepalankioje padėtyje esančių vartotojų pasitikėjimas rinka.

3.6.

EESRK pritaria Komisijai, kad energijos nepritekliaus klausimą – vis didėjančią socialinę problemą – geriausia spręsti tiesiogiai socialinės politikos priemonėmis. Vis dėlto svarbu, kad Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkiniu taip pat būtų siekiama pašalinti disbalansą ir neteisybę rinkoje.

3.7.

Komunikate pagrįstai aiškiai nurodyta, kad galutinius vartotojų sprendimus – be galimybės gauti informacijos – iš tikrųjų lemia galutinė (bruto) kaina. Ir nors visuomenėje labai padidėjo informuotumas klimato apsaugos klausimais ir nusistovėjo teigiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos vertinimas, energijos taupymą, efektyvaus energijos vartojimo priemonių įgyvendinimą ir tvarių išteklių naudojimą daugiausia nulemia kaina. Šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti, kad pirmiausia pažeidžiamiems vartotojams, jų neapsaugant, nebūtų taikomos aukščiausios kainos, – turėtų būti sukuriami (techniniai) mechanizmai, kuriais jiems tarsi automatiškai būtų teikiami pageidaujami pranašumai.

3.8.

Pastebimas naujas pokytis: vartotojai ne tik reikalauja regione pagamintų žemės ūkio produktų, bet ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiais pagamintos regioninės elektros energijos. Beveik visur reguliavimo sistema trukdoma atsižvelgti į šį padidėjusį pasirengimą, teikiant energetikos įmonių pasiūlymus, pirmiausia tokius, kuriais vartotojams sudaromos sąlygos daryti tiesioginę įtaką įmonių, pavyzdžiui, piliečių energetikos bendrovių arba tam tikrų komunalinių įmonių, priimamiems sprendimams.

3.9.

Tai nepatenkinama dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, nepasiekiamas veiksmingas rinkos rezultatas, nes neatsižvelgiama į vartotojų prioritetus ir poreikius. Kita vertus, regioniniais žaliosios elektros energijos pasiūlymais apskritai didinama energijos vertė ir energijos vartotojai skatinami imtis platesnio masto energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo priemonių, taip pat naudotis lankstumo galimybėmis, siekiant išlyginti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių svyravimus.

3.10.

EESRK laiko svarbiu Komisijos požiūrį, kad reikia nustatyti vietos sąsajas, geriau į jas atsižvelgti ir jas remti, skatinti aktyvų vietos rinkos dalyvių įtraukimą, taip pat, kad būtų galima nurodyti faktinę kainą ne gamybos vietoje, bet toje vietoje, kur yra vartotojas.

3.11.

Klausimas, kaip kuriamos energetikos sistemos, yra strategiškai svarbus. Kad būtų galima sukurti veiksmingiausią išsamią sistemą, būtina konkurencija. Tai apima daug daugiau nei gamybą ir įprastą pardavimą. Todėl vienašališkas tam tikrų rinkos arba sistemų struktūrų nustatymas pavienėse valstybėse narėse dažnai yra pernelyg skubotas. Pirmiausia reikėtų nustoti atskirai vertinti gamybą ir pardavimą, taip pat atskirti elektros energijos, šildymo ir transporto sektorius.

3.12.

Energijos sistemos vertintinos atsižvelgiant į tai, kiek jos atitinka šiuos reikalavimus. Šildymo ir transporto srityje – kitaip nei elektros energijos srityje – vartotojas jau ir taip visada būdavo labiau įtraukiamas į atitinkamus regioninius procesus. Siekti energijos ir aplinkos politikos tikslų lengviau pasirengus pritaikyti energijos sistemų struktūrą, atsižvelgiant į vartotojų įsitraukimo ir dalyvavimo, taip pat elektros energijos, šildymo ir transporto sektorių konvergencijos prielaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, decentralizuotos energijos sistemos daugeliu atžvilgiu atrodo esančios pranašios. Šiuo atžvilgiu EESRK nurodo savo nuomonę dėl energijos rinkos kūrimo (5).

3.13.

Daug dėmesio reikia skirti tam, kad naujosios sistemos būtų patogios naudoti; jos turi būti paprastos ir skaidrios, jomis jokiu būdu neturi būti iš vartotojų per daug reikalaujama. Techninių priemonių, kuriomis tai būtų galima užtikrinti, esama.

3.14.

Vis dėlto pirmiausia būtina sukurti Europoje vienodą pagrindą, kuriuo remiantis į energijos kainą būtų įtraukiamos visos su energijos gamyba susijusios sąnaudos, įskaitant išorės sąnaudas. Reikia atskleisti visą tiesą apie sąnaudas (6) – vartotojas turi galėti paprastai ir patikimai aiškinti galutines vartotojams nustatytas kainas. Netinkamų kainų signalų, teikiamų tiesioginėmis arba netiesioginėmis tam tikrų energijos šaltinių subsidijomis, neįmanoma kompensuoti jokiomis rinkos taisyklėmis, kad ir kokios skaidrios, lanksčios ar atviros jos bebūtų.

4.1.1.

Esant politinei valiai, vartotojo vaidmuo energetikos sektoriuje artimiausiais metais galėtų iš esmės pakisti. Todėl šiam segmentui Komisijos komunikate visiškai pagrįstai skiriama daugiausia dėmesio. Turimi omenyje ne techniniai ir pardavimo srities teisės klausimai, bet lemiami struktūriniai pakeitimai, kuriais užtikrinami demokratiškesni energetikos procesai.

4.1.2.

Kad vartotojas pats galėtų geriau valdyti savo suvartojimą, jam reikia ne tik geresnės informacijos, bet ir pirmiausia techninių ir ekonominių sąlygų. Reikia kuo greičiau teikti pagalbą tose srityse, kuriose individualusis suvartojimas iki šiol dar nėra arba negali būti registruojamas (taigi ir apskaitomas). Įrengiant būtinus naujus skaitiklius, turėtų būti iš karto pereinama prie pažangiojo matavimo.

4.1.3.

Komisijos nuomone, turėtų būti sparčiai gerinama suvartojimo informacija; šiuo tikslu taip pat reikia, kad tiems maždaug 28 proc. vartotojų, kurie po 2020 m. tikriausiai dar negalės naudotis pažangiaisiais skaitikliais, būtų suteikiama teisė, pateikus prašymą, šią galimybę gauti. Ekonominės sąlygos įvykdomos tik jei visos galimos santaupos lieka galutiniam vartotojui ir nėra vėl panaikinamos nustatant naujus vienodo dydžio tarifus.

4.1.4.

Kad sparčiai paplistų išmanieji skaitikliai, dėl jų vartotojai turėtų nepatirti sąnaudų. Jų įrengimas turėtų būti priskiriamas tinklo sąnaudoms. Gamintojams turėtų būti nustatytas vienodas ir nuoseklus duomenų apsaugos ir perdavimo protokolų srities pagrindas.

4.1.5.

Vis dėlto sąnaudų nepatyrimas tėra tik vienas esminis būtinas kriterijus, kad vartotojas pripažintų pažangųjį skaitiklį. Jį turi papildyti didelis pasitikėjimas duomenis renkančiais ir vertinančiais tinklo operatoriais, elektros energijos tiekėjais ir pardavėjais. Tokį pasitikėjimą užtikrinti tuo sunkiau, kuo vartotojai yra toliau nuo šių įmonių. Šiuo atžvilgiu, EESRK nuomone, neginčytina, kad vartotojams turėtų būti taikoma aukščiausio lygio duomenų apsauga, o tai, be kita ko, reiškia, kad jie turėtų turėti visapusišką prieigą prie šių duomenų.

4.1.6.

Vartotojai jau dabar turi kelias galimybes ieškoti pigesnių pasiūlymų esamose rinkose. Tai, kad, kaip nurodo Komisija, „kito tiekėjo pasirinkimas turi būti paprastas techniškai, greitas ir patikimas“, Europoje, sukurtoje siekiant užtikrinti laisvą prekių judėjimą, turėtų būti savaime suprantama. Todėl mokesčių ir baudų už tiekėjo keitimą panaikinimą reikėtų ne „apsvarstyti“  (7), bet įgyvendinti!

4.1.7.

Galimybė pasirinkti tiekėją ir derėtis dėl sutarčių sąlygų – esminė sudėtinė rinkos konkurencijos dalis. Su ja susijęs rodiklis – tiekėjų keitimo dažnumas. Tiekėjai keičiami dažniau, bet daugelyje valstybių narių – labai retai (8). Taip yra dėl nepakankamo vartotojų informavimo ir kitų esamų rinkos kliūčių.

4.1.8.

Vis dėlto, nors paslaugų teikėjo keitimas – svarbi vartotojo priemonė, konkurencijos veikimo negalima nustatyti vien pagal keitimo dažnumą ir kainą. Renkantis tiekėją, jau dabar vis labiau atsižvelgiama į klientų pasitenkinimą, vietos sąsajas ir visuomeninę vietos vienetų veiklą, taip pat į atsakingųjų subjektų buvimą vietoje. Vartotojai domisi ne tik tuo, kaip gaminama elektros energija, bet ir tuo, kur ji gaminama ir kas ją gamina. Todėl svarbu, kad vartotojas galėtų laisvai rinktis ne tik elektros energijos pardavėją, bet ir jos gamintoją.

4.1.9.

Taigi vyks konkurencija dėl kainų ir savybių. Užtikrinus tinklo ir gamybos sąnaudų skaidrumą, šiek tiek brangiau pagaminta elektros energija, kurios transporto sąnaudų dalis yra mažesnė, galėtų apskritai būti pigesnė, bet, nustatant tinklo sąnaudų dalį, reikia įtraukti su atstumu susijusias kainas, taip pat suteikti galimybę iš atsinaujinančiųjų šaltinių savarankiškai pasigamintą elektros energiją kaip tokią tiesiogiai savarankiškai parduoti sąžiningomis konkurencijos sąlygomis.

4.1.10.

Komitetas pritaria Komisijai, kad socialinės, struktūrinės ir regioninės politikos tikslų negalima pasiekti nustatant valstybės valdomas ir (arba) reguliuojamas energijos kainas.

4.1.11.

EESRK nuomone, itin svarbūs teiginiai dėl „paklausos valdymo“, „savarankiškos energijos gamybos ir pasigamintos energijos vartojimo“ ir „tarpininkavimo ir kolektyvinės sistemų – aktyvesnio vartotojų dalyvavimo“, nes šiose srityse atveriamos galimybės visiškai naujiems pokyčiams.

4.2.1.

Komisijos dokumente aprašytais gerais rezultatais, pasiektais jau įtvirtintu paklausos valdymu, be kita ko, dinamine kainodara (elektros energijos tiekimo sutartyse) ir lanksčiomis automatizuotomis paklausos valdymo sistemomis, akivaizdžiai pagrindžiama, kad „dažnai efektyvus energijos vartojimas ir paklausos valdymas yra geresnės priemonės subalansuoti pasiūlą ir paklausą, nei statyti ir eksploatuoti daugiau elektrinių arba perdavimo linijų tinklų“  (9).

4.2.2.

Vis dėlto galutiniai vartotojai aktyviai dalyvaus tik jei lanksčių tarifų pranašumais per numatomą laikotarpį bus kompensuojamos būtinos išlaidos investicijoms. Todėl turi būti duodami tinkami kainų signalai, t. y. jie turi atsispindėti galimose rinktis galutiniams vartotojams nustatytose kainose, kai elektros energijos pasiūla didelė (pvz., kai labai vėjuota arba saulėta), bet paklausa mažesnė, arba paklausa didelė, bet pasiūla maža.

4.2.3.

Su kainų signalais – kuo labiau automatizuotais – reikia supažindinti vartotoją, kad jis į juos galėtų atsižvelgti. Reikia kiek įmanoma savarankiškai besireguliuojančių sistemų. Kitaip jomis galėtų naudotis tik techninius dalykus išmanantys klientai. Dėl to, kaip aktyviai vartotojas turėtų dalyvauti šiose rinkose, turėtų būti paliekama spręsti jam pačiam.

4.2.4.

Tikėtina, kad naujieji aktyvūs vartotojai paklausos valdyme dalyvaus tuo aktyviau, kuo daugiau turės galimybių patys tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus dėl infrastruktūros priemonių ir prisidės prie investicijų ir gamybos įrenginių, tinklų ir saugyklų valdymo. Todėl elektros energijos rinkoje labai svarbus bet koks piliečių dalyvavimas ir aktyvumas ir (arba) kitos bendruomeninės gaminančių vartotojų struktūros. Vis dėlto šioms sąsajoms Komisijos komunikate skiriama per mažai dėmesio.

4.3.1.

Per paklausos valdymo sistemas vartotojai galėtų ne tik pritaikyti savo energijos suvartojimą. Komisija visiškai pagrįstai nurodo, kad „vartotojai galėtų patys tapti jiems reikalingos energijos (arba jos dalies) tiekėjais ir valdytojais (kitaip – gamintojais ir vartotojais) ir susimažintų išlaidas energijai, jei decentralizuotą energijos gamybą ir kaupimą suderintų su lanksčiu vartojimu“  (10).

4.3.2.

Vis dėlto tai įmanoma tik sukūrus iš tikrųjų naują, prie nustatytų tikslų pritaikytą rinkos struktūrą, o ne stengiantis tik taip pertvarkyti esamas sistemas, kad į jas būtų galima įterpti naująsias energijos rūšis (11).

4.3.3.

Reikia kurti naujas paskatų sistemas, kuriomis būtų atlyginama už sistemai tinkamą pasigamintos energijos vartojimą, tiesioginį aprūpinimą pikine elektros energija, jos kaupimą ir balansavimo energijos tiekimą. Šiuo tikslu reikia ne tik iš naujo nustatyti tinkamumo sistemai kriterijus, bet ir parengti naują vis labiau decentralizuotame energetikos sektoriuje galimą taikyti ateities energijos sistemos koncepciją. Bet kuriuo atveju negalima remtis ankstesniu sistemos supratimu, susiformavusiu tais laikais, kai nuolatinė bazinė apkrova būdavo generuojama įprastinėmis atominėmis ir anglimis kūrenamomis elektrinėmis.

4.3.4.

Komisija savo komunikate nurodo ir daugiau decentralizuotos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pranašumų, pavyzdžiui, galimą energijos tiekimo tinklo nuostolių ir perkrovos mažinimą, o kartu ir ilguoju laikotarpiu – tinklo sąnaudų mažinimą. EESRK tam pritaria, bet kol kas šie pranašumai valstybėse narėse nepakankamai suvokiami ir į juos nepakankamai atsižvelgiama.

4.3.5.

Prie komunikato pridėtame darbiniame dokumente (12) išsamiai aprašyti šio naujojo požiūrio pranašumai aiškiai rodo, kad šia gaminančio vartotojo koncepcija bus daugiau nei tik naudingai prisidedama prie centralizuotos gamybos. Vartotojai galės savarankiškai apsispręsti imtis aktyvaus vaidmens būsimoje energijos sistemoje savarankiškai gamindami energiją, vartodami pasigamintą energiją, ją kaupdami ir savarankiškai parduodami.

4.3.6.

Vis dėlto Komisija savo komunikate nepakankamai aiškiai apibrėžia savarankišką gamybą ir pasigamintos energijos vartojimą. Prie komunikato pridėtame darbiniame dokumente (13) pateikti pavyzdžiai kaip tik rodo, kad jos supratimas apie savarankišką gamybą ir pasigamintos energijos vartojimą pernelyg ribotas. Jis, EESRK nuomone, turėtų būti platesnis ir apimti ne tik prie skaitiklio prijungtu savo įrenginiu pasigamintą elektros energiją, bet ir, avyzdžiui,, namo stogo įrenginiu pagamintą fotovoltinę elektros energiją, t. y. elektros energiją, kuri nėra gaminama naudojantis viešuoju tinklu arba juo tiekiama. Iki šiol taikytos įrenginio operatoriaus ir galutinio vartotojo sutapimo prielaidos reikia atsakyti, nes ja atsižvelgiama tik į ypatingą apsirūpinimo formą.

4.3.7.

Jau randasi platesnių gaminančių vartotojų struktūrų, bet jos šiuo metu dar patiria didelių kliūčių. Pavyzdžiui, būtų galima nurodyti tokį verslo modelį, pagal kurį energetikos kooperatyvai savo elektros energiją parduoda tiesiai savo nariams arba piliečių energetinės bendrovės savo elektros energiją vartotojams tiekia artimiausioje aplinkoje, nesinaudodami biržos arba energijos pardavėjų paslaugomis. Įgyvendinant tokius modelius, labai sustiprėtų naująjį aktyvų vaidmenį atliekantis vartotojas ir būtų atveriamos galimybės visiškai naujiems verslo modeliams – į juos būtina atsižvelgti Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinyje.

4.3.8.

Išplėsti savarankiškos gamybos ir pasigamintos energijos vartojimo sąvoką svarbu dar ir dėl to, kad iki šiol, aiškinant ją per siaurai (kad įrenginio operatorius ir galutinis vartotojas yra tas pats asmuo), į jos apibrėžtį pateko tik ypatinga „aktyvių vartotojų“ grupė. Taip ją aiškinant, savarankiškai gaminti ir vartoti pasigamintą energiją gali tik vartotojai, turintys pakankamai kapitalo investicijoms į įrenginius, o pirmiausia – pakankamai vietos jiems įrengti (pvz., pastatuose arba ant jų). Praktiškai šios galimybės neturėtų, pavyzdžiui, nuomininkai; su ta pačia problema susiduria komerciniai vartotojai, pirmiausia mažesnės įmonės arba didelių nuosavų plotų neturinčios įmonės.

4.3.9.

Tačiau plačiai apibrėžus savarankiškos gamybos ir apsirūpinimo struktūras, kuriomis – žinoma, už tam tikrą mokestį – naudojasi viešieji tinklai, sudaromi modeliai, kuriais suteikiama galimybė taip pat nuomininkams, mažesnėms įmonėms arba kooperatyvų nariams ir panašiems subjektams kaip gaminantiems vartotojams imtis aktyvaus ir atsakingo vaidmens energijos rinkoje, užsidirbti ir (arba) sutaupyti pinigų. Todėl per siaura savarankiškos gamybos ir pasigamintos energijos vartojimo sąvokos apibrėžtis socialinės politikos požiūriu yra neteisinga, o ekonomikos politikos požiūriu – diskriminacinė.

4.4.1.

Komisija taip pat nurodo, kad „keliose valstybės narėse vis dažniau randasi kolektyvinių sistemų ir bendruomenių iniciatyvų. Siekdami geriau valdyti energijos vartojimą, daugiau vartotojų užsiima kolektyvine savarankiška energijos gamyba ir dalyvauja bendradarbiavimo sistemose. Ši vartotojų naujovė virsta naujove vartotojams ir sudaro sąlygas kurti naujus verslo modelius. Energetikos paslaugų įmonės, energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai, agentai, duomenų tvarkymo įmonės, kitos tarpininkavimo įmonės, o dažnai ir vartotojų organizacijos, padeda vartotojams surasti geresnius energijos tiekimo pasiūlymus, todėl išlaisvina juos iš administracinių procedūrų ir sudėtingos paieškos. Tai atveria naujų galimybių vietos bendruomenėms ir valdžios institucijoms, kurių regioninės ir vietinės energetikos iniciatyvos gali naudingai vietos lygiu susieti sprendimus priimančius asmenis, piliečius ir novatorius“  (14).

4.4.2.

Iš EESRK atlikto piliečių energijos tyrimo rezultatų (15) aiškiai matyti, kad būtų galima nurodyti dar daug kitų pranašumų (pvz., visuomenės pritarimo naujų įrenginių statybai užtikrinimas, regioninės ekonomikos plėtros galimybės, investicijų finansavimas). EESRK nariai visose aplankytose valstybėse narėse įsitikino, kad pilietinė visuomenė yra pasirengusi aktyviai remti ir (arba) pati įgyvendinti atitinkamus privačius arba bendruomeninius modelius. Vis dėlto šį pasirengimą dar dažnai slopina teisinės nuostatos, biurokratinės kliūtys arba kitas sąmoningas ar nesąmoningas diskriminavimas.

4.4.3.

Tik vienas pavyzdys: kolektyviškai vėjo jėgainę naudojantys piliečiai savo elektros energijos dažnai negali gauti ir naudoti tiesiogiai – jie turi ją pateikti rinkai per energijos pardavėją, o paskui vėl patys išpirkti. Tai nėra tai, kas, EESRK supratimu, turėtų būti aktyvus dalyvavimas rinkoje.

4.4.4.

Komunikato įžangoje Komisija ‘trukdymą patiems gamintis energiją ir ją vartoti’ nurodo kaip spręstiną problemą, bet pakankamai išsamiai nepaaiškina, kur ir kaip konkrečiai šis trukdymas pasireiškia ir ką daryti norint jį pašalinti. Iš daugelio valstybių narių patirties matyti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos savarankišką energijos gamybą ir pasigamintos energijos vartojimą, taip pat apsirūpinimą arba tiesioginį aprūpinimą platesne prasme dažnai de facto varžo arba bent apsunkina ekonominiu arba biurokratiniu požiūriu; taip yra, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Vokietijoje. Todėl Komitetas ragina Komisiją parengti ir pateikti konsultacijoms atskirą dokumentą, kuris būtų grindžiamas prie komunikato pridėtu darbiniu dokumentu (16) ir kuriame būtų aprašyta, kaip sąmoningai arba nesąmoningai trukdoma taikyti gaminančių vartotojų koncepciją, su kokiomis biurokratinėmis kliūtimis susiduriama ir kaip turi būti naikinama esama diskriminacija.

4.4.5.

Į svarstymus apie tarpininkų vaidmenį taip pat reikėtų įtraukti didžiųjų energijos pardavėjų nepriklausomumo klausimą. Siekiant jį išsaugoti, būtų naudinga toliau apsvarstyti tarpininkų verslo modelius ir klausimą, kas yra jų užsakovai!

5.1.

Naujoji energetikos sistema auga iš apačios. Į tinklą sujungti prietaisai tampa pažangiaisiais butais, šie – pastatais, o pastatai – aktyviosiomis tinklo dalimis. Pažangieji būstai – tarsi naujosios energetikos sistemos pagrindas, taip pat gera vieta aktyviam vartotojui mokytis ir semtis patirties. Būtina geriau informuoti apie daugybę jau dabar esamų galimybių.

6.1.

Vienodos ir patikimos duomenų apsaugos taisyklės – spartaus ir perspektyvaus modernesnių ryšių sistemų diegimo pagrindas ir išankstinė sąlyga. Šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti:

6.2.

EESRK nuomone, vartotojas būtinai turi būti ir likti savo duomenų savininku ir galėti visapusiškai juos kontroliuoti bei turėti prieigą prie jų, kad galėtų patikrinti, patikslinti, pašalinti, o keisdamas tiekėją – pasiimti duomenis su savimi.